New Christian Bible Study

The Bible

 

Genesis 4

Study

   

1 Ir Adomas pažino savo žmoną Ievą, ir ji tapo nėščia. Ji pagimdė Kainą ir tarė: “Įsigijau sūnų Viešpaties pagalba”.

2 Ji dar pagimdė jo brolį Abelį. Abelis buvo avių piemuo, o Kainas­žemdirbys.

3 Kuriam laikui praėjus, Kainas aukojo Viešpačiui iš žemės vaisių.

4 Taip pat ir Abelis aukojo iš savo bandos riebiausių pirmagimių. Viešpats pažvelgė į Abelį ir jo auką,

5 tačiau į Kainą ir jo auką Jis nepažvelgė. Todėl Kainas labai supyko, ir jo veidas paniuro.

6 Viešpats tarė Kainui: “Kodėl tu supykai ir tavo veidas paniuro?

7 Darydamas gera, argi nebūsi priimtas? O jei gera nedarai, nuodėmė tyko prie durų. Ji traukia tave, tačiau tu turi viešpatauti jai”.

8 Kainas kalbėjo savo broliui Abeliui. Jiems esant laukuose, Kainas užpuolė savo brolį Abelį ir jį užmušė.

9 Tada Viešpats paklausė Kaino: “Kur yra tavo brolis Abelis?” O jis atsakė: “Nežinau. Argi aš esu savo brolio sargas?”

10 Tada Viešpats tarė: “Ką padarei? Tavo brolio kraujas šaukiasi manęs nuo žemės.

11 Taigi dabar esi prakeiktas ant žemės, kuri atsivėrė ir priėmė iš tavo rankos tavo brolio kraują.

12 Kai tu ją dirbsi, ji nebeduos tau derliaus. Tu būsi klajūnas ir benamis žemėje”.

13 Tada Kainas tarė Viešpačiui: “Mano bausmė yra per didelė, kad galėčiau ją pakelti.

14 Tu šiandien mane išvarai iš žemės. Aš turėsiu slėptis nuo Tavęs ir būsiu klajūnas ir benamis žemėje. Kas mane sutiks, užmuš”.

15 Viešpats jam atsakė: “Kas užmuš Kainą, tam septyneriopai bus atkeršyta!” Viešpats paženklino Kainą žyme, kad nė vienas, sutikęs jį, jo nenužudytų.

16 Kainas pasitraukė iš Viešpaties akivaizdos ir apsigyveno Nodo šalyje, į rytus nuo Edeno.

17 Kainas pažino savo žmoną, ji pastojo ir pagimdė Henochą. Kainas pastatė miestą ir tą miestą pavadino savo sūnaus vardu­Henochas.

18 Henocho sūnus buvo Iradas, Irado sūnus­Mehujaelis, Mehujaelio­Metušaelis, Metušaelio­ Lamechas.

19 Lamechas vedė dvi žmonas. Pirmosios vardas buvo Ada, antrosios­Cila.

20 Ada pagimdė Jabalą; jis buvo tėvas tų, kurie gyvena palapinėse ir laiko gyvulius.

21 Jo brolis, vardu Jubalas, buvo arfininkų ir vamzdininkų tėvas.

22 Cila pagimdė Tubal Kainą, kuris gamino visokius įrankius iš vario ir geležies. Tubal Kaino sesuo buvo Naama.

23 Lamechas tarė savo žmonoms: “Ada ir Cila, klausykite! Jūs, Lamecho žmonos, įsidėmėkite, ką sakau: aš užmušiau vyrą už man padarytą žaizdą, jaunuolį už randą!

24 Jei už Kainą bus atkeršyta septyneriopai, tai už Lamechą­septyniasdešimt septynis kartus!”

25 Adomas vėl pažino savo žmoną, ir ji pagimdė sūnų, vardu Setas, sakydama: “Dievas man davė kitą sūnų vietoje Abelio, kurį Kainas užmušė”.

26 Taip pat ir Setas turėjo sūnų, vardu Enas. Tuomet žmonės pradėjo šauktis Viešpaties vardo.

   

From Swedenborg's Works

 

Arcana Coelestia #382

Study this Passage

  
/ 10837  
  

382. That to be a “fugitive and a wanderer in the earth” signifies not to know what is good and true, is evident from the signification of “wandering” and “fleeing away” in the Word. As in Jeremiah:

The prophets and priests wander blind in the streets, they have been polluted in blood; the things they cannot do they touch with garments (Lamentations 4:13-14),

where “prophets” are those who teach, and “priests” those who live accordingly; to “wander blind in the streets” is not to know what is true and good.

[2] In Amos:

A part of the field was rained upon, and the part of the field whereupon it rained not withered; so two or three cities shall wander unto one city to drink waters, and shall not be satisfied (Amos 4:7-8), where by the “part of the field on which it rained” is signified the doctrine of faith from charity; and by the “part” or “piece” “of the field on which it did not rain” the doctrine of faith without charity. To “wander to drink the waters” likewise denotes to seek after truth.

[3] In Hosea:

Ephraim is smitten, their root is dried up, they shall bear no fruit; my God will cast them away, because they did not hearken unto Him; and they shall be wanderers among the nations (Hosea 9:16-17).

“Ephraim” here denotes the understanding of truth, or faith, because he was the firstborn of Joseph; the “root which was dried up” denotes charity that cannot bear fruit; “wanderers among the nations” are those who do not know what is true and good.

[4] In Jeremiah:

Go ye up against Arabia, and devastate the sons of the east. Flee, wander ye exceedingly; the inhabitants of Hazor have let themselves down into the deep for a habitation (Jeremiah 49:28, 30). “Arabia” and the “sons of the east” signify the possession of celestial riches, or of the things that are of love, which, when vastated, are said to “flee” and “wander” that is, to be “fugitives and wanderers” when they do nought of what is good. Of the “inhabitants of Hazor” or those who possess spiritual riches, which are those of faith, it is said that they “let themselves down into the deep” that is, they perish.

[5] In Isaiah:

All thy foremost ones wander together, they are bound before the bow, they have fled from far (Isaiah 22:3),

speaking of the “valley of vision” or the phantasy that faith is possible without charity. Hence appears the reason why it is said, in a subsequent verse (Isaiah 22:14), that he who professes faith that is apart from charity is a “fugitive and a wanderer” that is, knows nothing of good and truth.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Foundation for the permission to use this translation.

©2024 New Christian Bible Study Corporation. All rights reserved. Printed from newchristianbiblestudy.org