The Bible

 

Genesis 21

Study

   

1 Viešpats aplankė Sarą ir įvykdė, ką jai buvo pažadėjęs.

2 Sara pastojo ir sulaukusiam senatvės Abraomui pagimdė sūnų tuo metu, kurį Dievas buvo jam nurodęs.

3 Abraomas pavadino iš Saros gimusį sūnų Izaoku.

4 Izaokas pagal Dievo įsakymą aštuntą dieną buvo apipjaustytas.

5 Abraomas buvo šimto metų, kai jam gimė sūnus Izaokas.

6 Sara tarė: “Dievas man suteikė juoko, ir visi kiti, kas išgirs, juoksis su manimi.

7 Kas būtų pasakęs Abraomui, kad Sara maitins kūdikį? Aš pagimdžiau jam sūnų jo senatvėje”.

8 Kai vaikas paaugo ir buvo nujunkytas, Abraomasdieną iškėlė didelį pokylį.

9 Sara pamatė egiptietės Hagaros sūnų, kurį ta pagimdė Abraomui, besišaipantį iš Izaoko,

10 ir tarė Abraomui: “Išvaryk šitą vergę ir jos sūnų! Jis nebus paveldėtojas drauge su mano sūnumi Izaoku”.

11 Tai labai nepatiko Abraomui dėl jo sūnaus.

12 Tačiau Dievas tarė Abraomui: “Nesisielok dėl berniuko ir dėl vergės! Visa, ką Sara tau sako, klausyk jos! Nes iš Izaoko tau bus pašaukti palikuonys.

13 Bet ir vergės sūnų padarysiu didele tauta, nes jis yra tavo palikuonis”.

14 Abraomas, atsikėlęs anksti rytą, ėmė duonos bei odinę vandens ir davė Hagarai, uždėdamas jai ant pečių, atidavė vaiką ir išleido. Ji išėjusi klaidžiojo Beer Šebos dykumoje.

15 Išsibaigus vandeniui odinėje, ji paliko vaiką po vienu krūmokšniu.

16 Paėjusi atsisėdo priešais jį lanko šūvio atstumu. Ji sakė: “Negaliu matyti mirštančio vaiko”. Ir graudžiai verkė.

17 Dievas išgirdo berniuko balsą, ir Dievo angelasdangaus tarė Hagarai: “Kas tau, Hagara? Nebijok! Dievas išgirdo berniuko balsą.

18 Kelkis, imk berniuką ir laikyk jį tvirtai savo rankose, nes Aš jį padarysiu didele tauta!”

19 Dievas atvėrė jai akis, ir ji pamatė šulinį. Nuėjusi pripildė odinę vandens ir pagirdė berniuką.

20 Dievas buvo su juo. Jis užaugo, gyveno dykumoje ir tapo šauliu.

21 Jis gyveno Parano dykumoje, ir jo motina parinko jam žmoną iš Egipto šalies.

22 Anuo metu Abimelechas ir jo kariuomenės vadas Picholas kalbėjo Abraomui: “Dievas yra su tavimi visame, ką tu darai.

23 Dabar tad prisiek Dievu, kad nekenksi nei man, nei mano vaikams, nei jų palikuonims, bet kaip aš maloningai su tavimi elgiausi, taip ir tu elgsiesi su manimi ir mano kraštu, kuriame gyveni kaip ateivis!”

24 Abraomas atsakė: “Prisiekiu”.

25 Tačiau Abraomas priekaištavo Abimelechui dėl šulinio, kurį Abimelecho tarnai buvo pasigrobę.

26 Abimelechas atsakė: “Aš nežinau, kas tai padarė. Tu man nieko nesakei, aš nieko apie tai negirdėjau iki šios dienos”.

27 Abraomas davė Abimelechui avių ir jaučių, ir juodu sudarė sandorą.

28 Abraomas atskyrė septynis ėriukus.

29 Abimelechas klausė Abraomo: “Ką gi reiškia šie septyni ėriukai, kuriuos tu atskyrei?”

30 Jis atsakė: “Tuos septynis ėriukus turi priimti iš manęs kaip įrodymą, kad aš iškasiau šitą šulinį”.

31 Ta vieta buvo pavadinta Beer Šeba, nes ten jie abu prisiekė.

32 Taip juodu padarė sutartį Beer Šeboje. Abimelechas ir jo kariuomenės vadas Picholas sugrįžo į filistinų kraštą.

33 Abraomas pasodino giraitę Beer Šeboje ir ten šaukėsi Viešpaties, amžinojo Dievo, vardo.

34 Abraomas gyveno ilgą laiką kaip ateivis filistinų krašte.

   

From Swedenborg's Works

 

Arcana Coelestia #3228

Study this Passage

  
/ 10837  
  

3228. CHAPTER 25

The subject in this chapter is the sons of Abraham by Keturah, and then also the sons of Ishmael, who are mentioned by name. After that Isaac and Rebekah are referred to - that is, the birth of Esau and Jacob to them; and finally a description is given of how Esau sold his birthright to Jacob for lentil pottage. Anyone may see that these details are such as do indeed serve to present that period in the history of the Church, but that they are of little use where spiritual life is concerned, for the sake of which the Word exists. What value is it to anyone if he knows who the sons were that were born to Abraham by Keturah, and who that were born to Ishmael; and also if he knows that Esau, when exhausted from hunting, desired the lentil pottage, and that Jacob by being crafty in that situation acquired the birthright in exchange for that pottage? Similarly with the next chapter. What value is it to anyone if he knows that Abimelech's herdsmen disputed with Isaac's over the wells which they had dug, in almost the same way as they had done previously with Abraham's herdsmen in Chapter 21? In addition some places include mere lists of names, as in Chapter 36, where the descendants of Esau are listed. And the same is true with every other chapter. As historical narratives they contain so little of the Divine that you cannot possibly refer to them as that Word which is Divinely inspired as to every word and even to every jot - that is, the Word which was sent down from the Lord by way of heaven to the one who wrote those things. For what has been sent down from the Lord is Divine in every single part. Thus, being the exploits of men, the historical descriptions are not Divine, except by virtue of the things which are contained deeply concealed within those descriptions, every single one of which has regard to the Lord and His kingdom. In embodying such things within them the historical narratives of the Word are quite different from and superior to all other historical writings in all the world.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.