The Bible

 

Genesis 17

Study

   

1 Kai Abromas buvo devyniasdešimt devynerių metų amžiaus, Viešpats pasirodė Abromui ir tarė: “Aš esu Dievas Visagalis, vaikščiok mano akivaizdoje ir būk tobulas.

2 Aš sudarysiu sandorą su tavimi ir labai padauginsiu tavo palikuonis”.

3 Abromas puolė kniūbsčias, o Dievas kalbėjo:

4 “Štai manoji sandora su tavimi: tu tapsi daugelio tautų tėvu,

5 todėl nebesivadinsi Abromu, bet tavo vardas bus Abraomas, nes Aš tave padariau daugelio tautų tėvu.

6 Ir padarysiu tave nepaprastai vaisingą. Iš tavęs kils tautos ir karaliai.

7 Aš patvirtinsiu sandorą tarp savęs ir tavęs bei tavo palikuonių kaip amžiną sandorą, kad būčiau Dievas tau ir tavo palikuonims po tavęs.

8 Aš duosiu tau ir tavo palikuonims žemę, kurioje dabar esi ateivis, visą Kanaano žemę amžinai nuosavybei ir būsiu jiems Dievas”.

9 Toliau Dievas sakė Abraomui: “Laikyk mano sandorą tu ir tavo palikuonys po tavęs per kartų kartas.

10 Šita yra mano sandora, kurios jūs privalote laikytis. Kiekvienas vyras tarp jūsų bus apipjaustytas!

11 Jūs apipjaustysite savo kūną, ir tai bus tarp manęs ir jūsų esančios sandoros ženklas.

12 Kiekvienas berniukas aštuonių dienų tarp jūsų bus apipjaustytas: gimęs namuose ar iš svetimšalio nupirktas, kuris nėra iš tavo palikuonių.

13 Kas gimsta tavo namuose ir ką nusiperki už savo pinigus, tas turi būti apipjaustytas. Ir mano sandora jūsų kūne bus amžina sandora.

14 O neapipjaustytas vyras bus išnaikintas iš savo tautos, nes jis sulaužė mano sandorą”.

15 Dievas toliau sakė Abraomui: “Savo žmonos Sarajos nebevadink Saraja, bet Sara bus jos vardas.

16 Aš ją palaiminsiu ir tau duosiu iš jos sūnų. Aš ją taip laiminsiu, kad iš jos kils tautos ir tautų karaliai”.

17 Tada Abraomas puolė veidu į žemę, juokėsi ir sakė savo širdyje: “Ar šimtamečiui begali kas gimti ir ar Sara, sulaukusi devyniasdešimties metų amžiaus, begali gimdyti?”

18 Abraomas tarė Dievui: “Kad nors Izmaelis gyventų Tavo akivaizdoje!”

19 Bet Dievas atsakė: “Tikrai tavo žmona Sara pagimdys tau sūnų ir tu jį pavadinsi Izaoku! Aš sudarysiu su juo amžiną sandorą ir su jo palikuonimis.

20 Ir dėl Izmaelio Aš išklausiau tave! Aš jį palaiminau ir padarysiu jį vaisingą, ir nepaprastai padauginsiu: jis bus dvylikos kunigaikščių tėvas, ir padarysiu iš jo didelę tautą.

21 Tačiau savo sandorą sudarysiu su Izaoku, kurį Sara pagimdys tau šiuo laiku kitais metais”.

22 Baigęs kalbėti su juo, Dievas pasišalino.

23 Tada Abraomas ėmė savo sūnų Izmaelį ir visus vyrus, jo namuose gimusius ir už pinigus įsigytus, ir apipjaustė jų kūnus tą pačią dieną, kaip Dievas jam buvo sakęs.

24 Abraomas buvo apipjaustytas devyniasdešimt devynerių metų,

25 o jo sūnus Izmaelis­trylikos metų.

26 Tą pačią dieną buvo apipjaustytas Abraomas ir jo sūnus Izmaelis.

27 Ir visi jo namų vyrai, gimusieji jo namuose ir už pinigus įsigytieji, buvo apipjaustyti kartu su juo.

   

From Swedenborg's Works

 

Arcana Coelestia #5628

Study this Passage

  
/ 10837  
  

5628. 'And may God Shaddai' means the comfort that follows hardships. This is clear from the meaning of 'Shaddai' as temptation, also the comfort that follows temptation, dealt with in 1992, 4572, here therefore the comfort which followed all the hardships they experienced in Egypt. The meaning here - the comfort that follows severe sufferings - is also evident from the words 'grant you mercy before the man' which immediately follow. The reason why 'Shaddai' means temptation, also the comfort that follows temptation, is that the ancients gave the one and only God various illustrious names which were descriptive of the various things that came from Him; and because they believed that even temptations came from Him they called Him 'God Shaddai'. They did not understand some other God by this name but the one and only God so far as temptations were concerned. When however the Ancient Church went downhill they began to worship as many gods as there were names of the one and only God; indeed they increased the number of them with many more which they themselves invented. This trend continued until at length each family had its own god whom that family kept quite distinct and separate from all other gods worshipped by other families.

[2] The family of Terah, which Abraham came from, worshipped Shaddai as its particular god, see 1356, 1992, 2559, 3667. Consequently not only Abraham but Jacob too recognized Shaddai as their god; and they did so in the land of Canaan. But to avoid any compulsion of them to forsake the form of religion they had - for no one is compelled to forsake what for him is holy - they were allowed to keep to it. However, because the ancients had meant Jehovah Himself or the Lord by the name Shaddai, which they used when they underwent temptations, Jehovah or the Lord took this name in His dealings with Abraham, as is evident from Genesis 17:1, and-also in His dealings with Jacob, Genesis 35:11.

[3] The reason why not only temptation but also comfort is meant by 'Shaddai' is that comfort follows all spiritual temptations, as I have been allowed to know from experience in the next life. When anyone there is subjected to hardships at the hands of evil spirits, who attack him, incite him to evil practices, and persuade him to accept falsities, he is subsequently received by angels, once the evil spirits have been turned away, and he is brought into a state of consolation by means of some delight in keeping with his character.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.