The Bible

 

Genesis 16

Study

   

1 Abromo žmona Saraja ne turėjo vaikų. Ji turėjo tarnaitę egiptietę, vardu Hagara.

2 Saraja tarė Abromui: “Viešpats nedavė man vaikų gimdyti. Prašau, įeik pas mano tarnaitę, galbūt per ją aš turėsiu vaikų”. Abromas paklausė Sarajos.

3 Abromui išgyvenus dešimt metų Kanaano šalyje, Saraja, Abromo žmona, savo tarnaitę egiptietę Hagarą davė savo vyrui Abromui už žmoną.

4 Jis įėjo pas Hagarą, ir ji pastojo. Hagara pastojusi su panieka ėmė žiūrėti į savo valdovę.

5 Tada Saraja tarė Abromui: “Širdgėla, kurią turiu, tegula ant tavęs! Aš pati daviau savo tarnaitę tau į glėbį, tačiau ji, pasijutusi nėščia, su panieka ėmė žiūrėti į mane. Viešpats tebūna teisėjas tarp manęs ir tavęs”.

6 Abromas tarė Sarajai: “Tavo tarnaitė yra tavo rankose. Elkis su ja, kaip tau patinka”. Kai Saraja ėmė ją spausti, ta pabėgo.

7 Viešpaties angelas, radęs ją prie vandens šaltinio dykumoje, prie kelio į Šūrą,

8 tarė: “Hagara, Sarajos tarnaite, iš kur atėjai ir kur eini?” Ji atsakė: “Bėgu nuo savo valdovės Sarajos”.

9 Viešpaties angelas jai tarė: “Sugrįžk pas savo valdovę ir nusižemink prieš ją.

10 Aš taip padauginsiu tavo palikuonis, kad jų net suskaičiuoti nebus galima.

11 Štai tu esi nėščia ir pagimdysi sūnų. Tu jį pavadinsi Izmaeliu, nes Viešpats išgirdo apie tavo priespaudą.

12 Tavo sūnus gyvens kaip laukinis asilas: jis bus prieš visus ir visi prieš jį, jis gyvens šalia savo brolių”.

13 Ir Viešpatį, kuris su ja kalbėjo, Hagara pavadino: “Tu esi Dievas, kuris mane matai”. Nes ji sakė: “Aš tikrai mačiau Dievą, kuris mato mane”.

14 Todėl tą šulinį pavadino Lahai oiju. Jis yra tarp Kadešo ir Beredo.

15 Hagara pagimdė Abromui sūnų. Abromas pavadino jį vardu Izmaelis.

16 Abromui buvo aštuoniasdešimt šešeri metai, kai Hagara pagimdė jam sūnų.

   

From Swedenborg's Works

 

Arcana Coelestia #1910

Study this Passage

  
/ 10837  
  

1910. And she conceived. That this signifies the first life of the rational, is evident from the signification of “conception,” as being the first life. As regards the rational, it receives its life, as before said, from the life of the internal man flowing into the life of the affection of knowledges [cognitiones et scientiae] in the exterior man. The life of the affection of these knowledges gives a sort of body to the rational, or clothes the life of the internal man as the body clothes the soul; for this is precisely the case with these knowledges. In everything appertaining to man, in everything of his affection and in everything of his thought, there is the idea or likeness of soul and body, for there is nothing, however simple it may appear, that is not composite, and that does not come forth from what is prior to itself.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Foundation for the permission to use this translation.