New Christian Bible Study

The Bible

 

Amos 9

Study

   

1 Mačiau Viešpatį, stovintį prie aukuro, ir Jis tarė: “Trenk į durų staktas, kad net pamatai drebėtų. Tekrinta tai ant žmonių galvų. Aš likusius nužudysiu kardu­niekas nepabėgs ir neišsigelbės.

2 Jeigu jie nužengtų į mirusiųjų buveinę, iš ten mano ranka juos paimtų. Jeigu jie užkoptų į dangų, iš ten juos išmesčiau.

3 Jeigu jie pasislėptų Karmelio viršūnėje, suieškojęs juos iš ten paimčiau. Jeigu jie pasislėptų nuo mano akių jūros dugne, įsakyčiau gyvatei juos įgelti.

4 Jeigu jie išeitų į nelaisvę priešakyje savo priešų, įsakyčiau kardui juos išžudyti. Aš nukreipsiu į juos savo akis nelaimei, o ne gerovei”.

5 Kai Viešpats, kareivijų Dievas, palies žemę, ji siūbuos ir visi jos gyventojai gedės. Viskas pakils ir atslūgs kaip Egipto upė.

6 Jis pastatė danguje savo sostą, žemė yra jo papėdė. Jis pašaukia jūros vandenis ir juos išlieja ant žemės paviršiaus. Viešpats yra Jo vardas.

7 “Ar jūs, Izraelio vaikai, nesate kaip Etiopijos gyventojai?­sako Viešpats.­Ar neatvedžiau Izraelio iš Egipto, filistinų iš Kaftoro ir sirų iš Kyro?

8 Viešpaties Dievo akys nukreiptos į nuodėmingą karalystę. Aš ją sunaikinsiu nuo žemės paviršiaus, tačiau Jokūbo namų visiškai nesunaikinsiu”,­sako Viešpats.

9 “Aš įsakysiu išsklaidyti izraelitus tarp visų tautų, kad jie būtų išsijoti kaip rėčiu, tačiau ir mažiausias grūdas nenukris žemėn.

10 Žus nuo kardo visi tautos nusidėjėliai, kurie sako: ‘Nelaimė mūsų neužklups ir nepasieks!’

11 Tada atstatysiu sugriuvusią Dovydo palapinę ir užtaisysiu jos plyšius. Pakelsiu jos griuvėsius kaip ir seniau.

12 Jie paveldės Edomo likutį ir visas tautas, kurios mano vardu vadinamos”,­sako Viešpats, kuris tai įvykdys.

13 “Ateis diena,­sako Viešpats,­ kai artojas pasivys pjovėją ir vynuogių mynėjas­sėjėją. Kalnai lašės saldžiu vynu, visose kalvose jis tekės.

14 Aš parvesiu savo tautos Izraelio ištremtuosius; jie atstatys sugriautus miestus ir gyvens juose, augins vynuogynus ir gers jų vyną, sodins sodus ir valgys jų vaisių.

15 Aš įsodinsiu juos jų žemėje, ir niekas nebeišraus jų iš krašto, kurį jiems daviau”,­sako Viešpats, tavo Dievas.

   

From Swedenborg's Works

 

Scriptural Confirmations #3

  
/ 101  
  

3. Christ

1. The Lord is called in many places Jehovah, Jehovah of hosts, and in particular God, the God of Israel, the Holy One, and the Holy One of Israel, and Lord, the Rock, Angel, the Arm of Jehovah, Prophet, the Son of man, while very frequently Jehovah is named, even He, since they are one - the Mighty One of Jacob, the Rock of Jacob. Therefore in general by Jehovah the Father Himself, and Lord are at the same time meant, as is clear from the following passages.

Jesus was taken up into heaven, and a cloud received Him, and then two angels said, This Jesus shall so come as ye have seen him going into heaven (Acts of the Apostles 1:9, 11).

Jesus rose from the dead according to the prophecy through David (Psalms 16:10), and that there Christ is meant and not David (Acts of the Apostles 2:27-29, 31; 13:24-37). Then said Jehovah, the Lord said unto my Lord, Sit at My right hand until I make Thine enemies Thy footstool (Psalms 110:1; Acts of the Apostles 2:34, 35).

The Lord our God (Acts of the Apostles 2:39). He is the Lord of all (Acts of the Apostles 10:36).

Ye have slain the Prince of life (Acts of the Apostles 3:15).

That when the times of refreshing shall come from the presence of the Lord, he may send Jesus Christ which before was preached unto you, whom the heaven must receive until the time of the restitution of all things, which God hath spoken by the mouth of all the prophets from of old (Acts of the Apostles 3:20, 21).

Moses said, The Lord your God will raise up unto you a Prophet from your brethren, unto him ye shall hearken, whatever soul shall not hearken to that Prophet, he shall be destroyed from among the people; all the prophets have foretold him (Deuteronomy 18:15, 18-19; Acts of the Apostles 3:22-24).

Prediction from Isaiah (53:7-9), the Lord would suffer (Acts of the Apostles 8:32, 33).

Christ was the Son of God (Acts of the Apostles 8:37; 9:20).

Jesus is the Lord of all (Acts of the Apostles 10:36). He is the Judge of the living and the dead (verse 42).

They were called Christians first in Antioch (Acts of the Apostles 11:26). Paul explains the saying, this day have I begotten thee (Psalms 2:7) as referring to Jesus (Acts of the Apostles 13:33).

He is called the light of the nations, for salvation to the uttermost part of the earth (Isaiah 49:6; Acts of the Apostles 13:47).

The coming of the Lord for the rebuilding of the ruins (Amos 9:11; quoted Acts of the Apostles 15:16, 17).

Paul said that he was ready to be bound and die for the name of the Lord Jesus (Acts of the Apostles 21:13).

Paul at Rome preaching the kingdom of God, and teaching the things concerning the Lord Christ (Acts of the Apostles 28:31).

In the Acts of the Apostles it is said that they preached the Lord Christ only, and that they should believe in Him, and nowhere that they should believe in God the Father.

  
/ 101  
  

Thanks to the Swedenborg Foundation for their permission to use this translation.

©2024 New Christian Bible Study Corporation. All rights reserved. Printed from newchristianbiblestudy.org