¹ Baigęs nurodymus dvylikai savo mokinių, Jėzus iškeliavo toliau mokyti ir pamokslauti kituose miestuose.

² Jonas, išgirdęs kalėjime apie Kristaus darbus, nusiuntė du savo mokinius

³ Jo paklausti: “Ar Tu esi Tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?”

⁴ Jėzus jiems atsakė: “Eikite ir pasakykite Jonui, ką girdite ir matote:

⁵ aklieji praregi, luošieji vaikščioja, raupsuotieji apvalomi, kurtieji girdi, mirusieji prikeliami, vargšams skelbiama Evangelija.

⁶ Ir palaimintas, kas nepasipiktina manimi”.

⁷ Jiems nueinant, Jėzus ėmė kalbėti minioms apie Joną: “Ko išėjote į dykumą pažiūrėti? Ar vėjo linguojamos nendrės?

⁸ Ko gi išėjote pamatyti? Ar švelniais drabužiais vilkinčio žmogaus? Švelniais drabužiais vilkintys gyvena karaliaus rūmuose.

⁹ Tai ko gi išėjote pamatyti? Ar pranašo? Taip, sakau jums, ir kur kas daugiau negu pranašo!

¹⁰ Jis yra tas, apie kurį parašyta: ‘Štai Aš siunčiu pirma Tavęs savo pasiuntinį, kuris nuties prieš Tave kelią’.

¹¹ Iš tiesų sakau jums: tarp gimusių iš moterų nepakilo didesnis už Joną Krikštytoją, bet ir mažiausias dangaus karalystėje didesnis už jį.

¹² Nuo Jono Krikštytojo dienų iki dabar dangaus karalystė grobiama, ir stiprieji ją jėga ima.

¹³ Visi pranašai ir Įstatymas pranašavo iki Jono

¹⁴ ir, jeigu norite priimti, tai jis ir yra Elijas, kuris turi ateiti.

¹⁵ Kas turi ausis klausyti­teklauso!”

¹⁶ “Su kuo galėčiau palyginti šią kartą? Ji panaši į vaikus, kurie sėdi prekyvietėje ir šaukia savo draugams:

¹⁷ ‘Mes jums grojome, o jūs nešokote. Mes giedojome raudas, o jūs neraudojote’.

¹⁸ Atėjo Jonas, nevalgus ir negeriantis, tai jie sako: ‘Jis demono apsėstas’.

¹⁹ Atėjo Žmogaus Sūnus, valgantis ir geriantis, tai jie sako: ‘Štai rijūnas ir vyno gėrėjas, muitininkų ir nusidėjėlių bičiulis’. Bet išmintį pateisina jos vaikai”.

²⁰ Tada Jis pradėjo priekaištauti miestams, kuriuose buvo padaryta daugumas Jo stebuklų, kad jie neatgailavo:

²¹ “Vargas tau, Chorazine! Vargas tau, Betsaida! Jeigu Tyre ir Sidone būtų įvykę tokių stebuklų, kokie padaryti pas jus, jie seniai būtų atgailavę su ašutine bei pelenuose.

²² Todėl sakau jums: Tyrui ir Sidonui bus lengviau teismo dieną negu jums!

²³ Ir tu, Kafarnaume, išaukštintas iki dangaus, nugarmėsi iki pragaro! Jeigu Sodomoje būtų įvykę tokių stebuklų, kokių įvyko tavyje, ji būtų išlikusi iki šios dienos.

²⁴ Todėl sakau jums: Sodomos žemei bus lengviau teismo dieną negu tau”.

²⁵ Anuo metu Jėzus kalbėjo: “Aš šlovinu Tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams.

²⁶ Taip, Tėve, nes Tau taip patiko.

²⁷ Viskas man yra mano Tėvo atiduota; ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus nori apreikšti.

²⁸ Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu.

²⁹ Imkite ant savęs mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes Aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą.

³⁰ Nes mano jungas švelnus ir mano našta lengva”.

¹ Jesus said these things, and lifting up his eyes to heaven, he said, "Father, the time has come. Glorify your Son, that your Son may also Glorify you;

² even as you gave him authority over all flesh, he will give eternal life to all whom you have given him.

³ This is eternal life, that they should know you, the only true God, and him whom you sent, Jesus Christ.

⁴ I glorified you on the earth. I have accomplished the work which you have given me to do.

⁵ Now, Father, glorify me with your own self with the glory which I had with you before the world existed.

⁶ I revealed your name to the people whom you have given me out of the world. They were yours, and you have given them to me. They have kept your word.

⁷ Now they have known that all things whatever you have given me are from you,

⁸ for the words which you have given me I have given to them, and they received them, and knew for sure that I came forth from you, and they have believed that you sent me.

⁹ I pray for them. I don't pray for the world, but for those whom you have given me, for they are yours.

¹⁰ All things that are mine are yours, and yours are mine, and I am glorified in them.

¹¹ I am no more in the world, but these are in the world, and I am coming to you. Holy Father, keep them through your name which you have given me, that they may be one, even as we are.

¹² While I was with them in the world, I kept them in your name. Those whom you have given me I have kept. None of them is lost, except the son of destruction, that the Scripture might be fulfilled.

¹³ But now I come to you, and I say these things in the world, that they may have my joy made full in themselves.

¹⁴ I have given them your word. The world hated them, because they are not of the world, even as I am not of the world.

¹⁵ I pray not that you would take them from the world, but that you would keep them from the evil one.

¹⁶ They are not of the world even as I am not of the world.

¹⁷ Sanctify them in your truth. Your word is truth.

¹⁸ As you sent me into the world, even so I have sent them into the world.

¹⁹ For their sakes I sanctify myself, that they themselves also may be sanctified in truth.

²⁰ Not for these only do I pray, but for those also who believe in me through their word,

²¹ that they may all be one; even as you, Father, are in me, and I in you, that they also may be one in us; that the world may believe that you sent me.

²² The glory which you have given me, I have given to them; that they may be one, even as we are one;

²³ I in them, and you in me, that they may be perfected into one; that the world may know that you sent me, and loved them, even as you loved me.

²⁴ Father, I desire that they also whom you have given me be with me where I am, that they may see my glory, which you have given me, for you loved me before the foundation of the world.

²⁵ Righteous Father, the world hasn't known you, but I knew you; and these knew that you sent me.

²⁶ I made known to them your name, and will make it known; that the love with which you loved me may be in them, and I in them."