¹ Taip buvo sutvertas dangus, žemė ir visi jų pulkai.

² Dievas septintą dieną užbaigė savo darbus ir ilsėjosi septintą dieną po visų savo darbų, kuriuos atliko.

³ Dievas palaimino septintą dieną ir ją pašventino, nes joje ilsėjosi po visų savo darbų, kuriuos Dievas sukūrė ir padarė.

⁴ Tokia yra dangaus ir žemės kilmė, kai jie buvo sukurti tą dieną, kurią Viešpats Dievas sutvėrė žemę ir dangų,

⁵ ir visus lauko augalus, kurių dar nebuvo žemėje, ir visas lauko žoles, kurios dar nežėlė; nes Viešpats Dievas nesiuntė į žemę lietaus ir nebuvo žmogaus žemei įdirbti.

⁶ Migla kilo nuo žemės ir drėkino jos paviršių.

⁷ Ir Viešpats Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė į jo šnerves gyvybės kvapą. Taip žmogus tapo gyva siela.

⁸ Viešpats Dievas sukūrė sodą Edene rytuose ir ten apgyvendino žmogų, kurį buvo sutvėręs.

⁹ Viešpats Dievas išaugino iš žemės visokių medžių, gražių pasižiūrėti ir nešančių gerus vaisius maistui; taip pat gyvybės medį sodo viduryje ir medį pažinimo gero ir blogo.

¹⁰ Upė tekėjo iš Edeno sodui drėkinti; nuo ten ji šakojosi į keturias upes.

¹¹ Pirmosios vardas Pišonas. Ji teka aplink visą Havilos šalį, kur randamas auksas.

¹² Tos šalies auksas yra geras. Ten randa bdeliją ir onikso akmenį.

¹³ Antrosios upės vardas Gihonas. Ji teka aplink visą Kušo šalį.

¹⁴ Trečiosios upės vardas Tigras. Ji teka į rytus nuo Asūro. O ketvirtoji upė yra Eufratas.

¹⁵ Ir paėmė Viešpats Dievas žmogų ir apgyvendino jį Edeno sode, kad žmogus jį įdirbtų ir prižiūrėtų.

¹⁶ Viešpats Dievas įsakė žmogui: “Nuo kiekvieno sodo medžio tau leista valgyti,

¹⁷ bet nuo medžio pažinimo gero ir blogo nevalgyk, nes tą dieną, kurią valgysi jo vaisių, tikrai mirsi”.

¹⁸ Viešpats Dievas tarė: “Negerai žmogui būti vienam. Aš padarysiu jam tinkamą padėjėją”.

¹⁹ Viešpats Dievas, padaręs iš žemės visus žvėris bei padangių paukščius, juos atvedė prie Adomo, kad matytų, kaip jis juos pavadins; kaip Adomas pavadino kiekvieną gyvą padarą, toks ir yra jo vardas.

²⁰ Adomas davė vardus visiems gyvuliams, padangių paukščiams ir visiems lauko žvėrims, tačiau tarp jų neatsirado padėjėjo, tinkamo žmogui.

²¹ Tada Viešpats Dievas giliai užmigdė Adomą, išėmė vieną jo šonkaulių ir tą vietą užpildė kūnu.

²² Po to Viešpats Dievas iš šonkaulio, kurį išėmė iš žmogaus, padarė moterį ir ją atvedė pas žmogų.

²³ Tada Adomas tarė: “Štai kaulas iš mano kaulų ir kūnas iš mano kūno! Šita bus vadinama moterimi, nes iš vyro ji paimta”.

²⁴ Todėl vyras paliks savo tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona; ir juodu taps vienu kūnu.

²⁵ Jie abu­žmogus ir jo žmona­buvo nuogi, tačiau nesigėdijo.

¹ Viešpats kalbėjo Mozei:

² “Sakyk Izraelio vaikams, kad jie atneštų man auką. Priimkite auką iš kiekvieno, kuris duoda laisva valia.

³ Štai kokias aukas imsite iš jų: auksą, sidabrą, varį,

⁴ mėlynus, violetinius ir raudonus siūlus, ploną drobę, ožkų vilną,

⁵ raudonai dažytus avinų kailius, opšrų kailius, akacijos medį,

⁶ aliejų lempoms, kvepalus patepimo aliejui ir kvepiantiems smilkalams,

⁷ onikso akmenėlius ir brangius akmenis efodui bei krūtinės skydeliui.

⁸ Padarykite man šventyklą, kad galėčiau gyventi tarp jūsų.

⁹ Tau parodysiu palapinės ir visų daiktų, kurie turės būti joje, pavyzdį; viską privalote taip padaryti.

¹⁰ Padarykite skrynią iš akacijos medžio, pustrečios uolekties ilgio, pusantros pločio ir pusantros aukščio.

¹¹ Aptraukite ją iš vidaus ir iš išorės grynu auksu ir jos viršuje padarykite auksinį apvadą.

¹² Nuliekite keturias auksines grandis ir jas pritvirtinkite prie keturių kampų­dvi grandis iš vienos pusės ir dvi iš kitos.

¹³ Be to, padarykite kartis iš akacijos medžio ir jas aptraukite auksu.

¹⁴ Įkiškite kartis į grandis skrynios šonuose, kad galėtumėte nešioti skrynią.

¹⁵ Kartys telieka skrynios grandyse­ neištraukite jų.

¹⁶ Į skrynią įdėsi liudijimą, kurį tau duosiu.

¹⁷ Padarysi dangtį iš gryno aukso pustrečios uolekties ilgio ir pusantros pločio.

¹⁸ Iš gryno aukso padarysi du cherubus, nukalsi juos abiejuose dangčio galuose:

¹⁹ vieną cherubą viename gale, o kitą kitame. Ant dangčio padarykite cherubus abiejuose jo galuose.

²⁰ Cherubų sparnai bus išskėsti, jie gaubs dangtį savo sparnais. Jų veidai bus nukreipti vienas į kitą ir į dangtį.

²¹ Į skrynią įdėsi liudijimą, kurį tau duosiu, ir užvoši dangčiu.

²² Ten Aš susitiksiu su tavimi ir Aš kalbėsiu su tavimi nuo dangčio viršaus tarp abiejų cherubų, kurie yra ant Liudijimo skrynios, ir duosiu tau įsakymus Izraelio vaikams.

²³ Padarysi stalą iš akacijos medžio: dviejų uolekčių ilgio, uolekties pločio ir pusantros uolekties aukščio.

²⁴ Jį aptrauksi grynu auksu, pakraščiu aplinkui pritaisysi auksinį apvadą.

²⁵ Aplinkui padarysi briauną plaštakos platumo ir ant jos auksinį apvadą.

²⁶ Padarysi keturias auksines grandis ir jas pritvirtinsi prie keturių kampų, prie kiekvienos kojos.

²⁷ Grandys kartims įkišti bus prie pat briaunos, kad stalą galima būtų nešti.

²⁸ Padarysi kartis iš akacijos medžio ir jas aptrauksi auksu, kad jomis galima būtų nešti stalą.

²⁹ Iš gryno aukso padarysi dubenis, taures, smilkytuvus ir puodelius, kuriais bus liejami skysčiai.

³⁰ Padėtinę duoną nuolat laikysi padėjęs ant stalo mano akivaizdoje.

³¹ Padarysi žvakidę iš gryno aukso; žvakidė turi būti nukalta iš vieno gabalo: jos šakos, kotas, taurelės, buoželės ir žiedai.

³² Šešios šakos eis iš jos šonų: trys šakos iš vienos ir trys iš kitos pusės.

³³ Trys riešuto pavidalo taurelės, buoželė ir žiedas bus ant vienos šakos; Trys riešuto pavidalo taurelės, buoželė ir žiedas ant kitos šakos, taip visoms šakoms, išeinančioms iš žvakidės.

³⁴ O prie pačios žvakidės koto bus keturios riešuto pavidalo taurelės, buoželės ir žiedai.

³⁵ Viena buoželė po dviem iš jos išeinančiom šakom, kita po dviem iš jos išeinančiom šakom ir trečia po likusiom dviem šakom, išeinančiom iš žvakidės.

³⁶ Jų buoželės ir šakos turi būti iš vieno gabalo; visa žvakidė turi būti nukalta iš gryno aukso.

³⁷ Padarysi septynis žibintus ir juos pastatysi ant žvakidės.

³⁸ Gnybtuvus ir indą nuognaibom padarysi iš gryno aukso.

³⁹ Visa tai pagaminsi iš vieno talento gryno aukso.

⁴⁰ Žiūrėk, kad viską padarytum pagal pavyzdį, kurį tau parodžiau kalne”.