Biblija

 

Deuteronomija 25

Studija

   

1 “Jei du kreiptųsi į teismą, teisėjai išteisins teisųjį ir pasmerks nusikaltusį.

2 Jei nusikaltėlis nubaustas plakimu, teisėjas įsakys gulti, ir jis bus nuplaktas jo akivaizdoje. Kirčių skaičius bus pagal nusikaltimą,

3 bet neviršys keturiasdešimties kirčių, kad tavo brolis nebūtų žiauriai sužalotas tavo akyse.

4 Neužrišk nasrų kuliančiam jaučiui.

5 Jei broliai gyventų kartu ir vienas jų mirtų bevaikis, mirusio žmona neištekės už svetimo, bet jos vyro brolis įeis pas ją ir ves ją, kad atliktų vyro brolio pareigą.

6 Pirmagimį jos sūnų pavadins mirusiojo brolio vardu, kad jo vardas neišnyktų iš Izraelio.

7 Jeigu jis nenorės vesti savo brolio žmonos, moteris eis prie miesto vartų ir kreipsis į vyresniuosius: ‘Mano vyro brolis nenori atstatyti savo brolio vardo Izraelyje nė manęs vesti’.

8 Tada miesto vyresnieji pasikvies jį ir kalbės su juo. Jei jis atsakys: ‘Nenoriu jos vesti’,

9 moteris vyresniųjų akyse nuaus nuo jo kojos apavą ir spjaus jam į veidą, tardama: ‘Taip atsitinka vyrui, kuris atsisako pratęsti savo brolio giminę’.

10 Jis bus vadinamas Izraelyje: ‘Nuautojo namai’.

11 Jei du vyrai susivaidiję pradėtų grumtis, ir vieno žmona, norėdama padėti savo vyrui, nutvertų kitą už lyties,

12 nukirsk jai ranką, nepasigailėk jos.

13 Nenaudok didesnių ir mažesnių svarsčių.

14 Nelaikyk savo namuose didesnio ir mažesnio saiko.

15 Naudok teisingus ir tikrus saikus bei matus, kad ilgai gyventum žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duoda.

16 Visi, kurie taip daro ir neteisiai elgiasi, yra pasibjaurėjimas Viešpačiui, tavo Dievui.

17 Atsimink, ką tau padarė amalekiečiai, kai išėjai iš Egipto.

18 Jie išėjo prieš tave ir tavo nuvargusius ir atsilikusius žmones išžudė, kai tu buvai pailsęs ir nuvargęs; jie nebijojo Dievo.

19 Kai Viešpats, tavo Dievas, suteiks tau poilsį nuo visų priešų žemėje, kurią tau duoda paveldėti, išnaikink Amaleko vardą nuo žemės paviršiaus; žiūrėk, neužmiršk”.

   

Komentar

 

Explanation of Deuteronomy 25

Po Alexander Payne

Verses 1-3. The perception of right to be rigidly followed in choosing the right and rejecting the evil path, and erring faculties in the soul will be abased, but not more than is necessary for amendment.

Verse 4. External goods are themselves recruited by ministering to others which are more interior.

Verses 5-10. The good formerly done from external motives to be adopted and refined by spiritual motives, and that which exists only in thought, and persistently refuses to flow forth into act, to be rejected as useless.

Verses 11-12. The inclinations of the proprium are not to be allowed to avert the decisions of the spiritual mind in deciding between good and evil, and truth and falsity.

Verses 13-16, The principles and rules of right and wrong must not be altered as worldly ends dictate, but what is believed to be right must be followed, or the heavenly life will be rejected.

Verses 17-19. The evil which those principles which compromise with evil bring upon the soul must be ever borne in mind, and as the soul obtains rest from its enemies such principles must be utterly destroyed.