Bibliorum

 

Genesis 33

Study

   

1 Jokūbas, pakėlęs akis, pamatė ateinantį Ezavą su keturiais šimtais vyrų. Jis paskirstė vaikus tarp Lėjos, achelės ir abiejų tarnaičių:

2 sustatė tarnaites ir jų vaikus pirmoje eilėje, Lėją ir jos vaikus už jų, o achelę ir Juozapą paskutinėje eilėje.

3 Jis pats nuėjo pirma jų ir septynis kartus nusilenkė iki žemės, kol susitiko su broliu.

4 Ezavas bėgo prie jo, apkabino jį ir bučiavo, puolęs jam ant kaklo, ir jie abu verkė.

5 Pamatęs žmonas ir vaikus, jis klausė: “Kas šitie?” Tas atsakė: “Vaikai, kuriais Dievas apdovanojo tavo tarną”.

6 Tada priartėjusios tarnaitės su savo vaikais nusilenkė.

7 Paskui priartėjo Lėja ir jos vaikai ir nusilenkė. Pagaliau priartėjo Juozapas ir achelė ir taip pat nusilenkė.

8 Ezavas toliau klausė: “Kam tie būriai, kuriuos sutikau?” Jis atsakė: “Kad rasčiau malonę savo valdovo akyse!”

9 Ezavas atsakė: “Mano broli, aš turiu užtektinai, pasilaikyk, ką turi!”

10 Jokūbas tarė: “O ne! Jei radau malonę tavo akyse, tai priimk iš manęs šią dovaną. Aš matau tavo veidą, tarsi matyčiau Dievo veidą, ir tu esi man malonus.

11 Prašau, priimk palaiminimą, kurį tau atnešiau. Nes Dievas buvo man maloningas, ir aš visko turiu”. Jokūbui prašant, brolis priėmė dovaną.

12 Tada Ezavas tarė: “Dabar keliaukime­aš eisiu tavo priešakyje!”

13 Bet Jokūbas atsakė: “Mano valdovas žino, kad vaikai gležni ir kad dalis avių bei galvijų yra jaunikliai; jei juos per greitai varysime nors vieną dieną, jie išgaiš.

14 Mano valdove, eik pirma savo tarno, o aš pamažu toliau judėsiu, kaip įstengia eiti gyvuliai ir vaikai, kol nueisiu pas savo valdovą į Seyrą”.

15 Tada Ezavas sakė: “Leisk man palikti su tavimi dalį savo žmonių!” Bet tas atsakė: “Kam to reikia? Kad tik surasčiau malonę savo valdovo akyse!”

16 Ezavasdieną sugrįžo į Seyrą,

17 o Jokūbas judėjo toliau į Sukotą. Ten jis pasistatė namus, o gyvuliams­ pastoges. Todėl pavadino tą vietą Sukotu.

18 Jokūbas, keliaudamas iš Mesopotamijos, laimingai atvyko į Sichemą, kuris yra Kanaano krašte, ir apsistojo šalia miesto.

19 Sklypą, kuriame pasistatė palapinę, jis nusipirko iš Sichemo tėvo Hamoro sūnų už šimtą monetų.

20 Jis ten pastatė aukurą ir jį pavadino: “Izraelio Dievo galybė”.

   

from the Writings of Emanuel Swedenborg

 

Arcana Coelestia #4390

Studere hoc loco

  
/ 10837  
  

4390. And built him a house. That this signifies the increase of good from truth in that state, is evident from the signification of “building a house,” as being to instruct the external man in intelligence and wisdom (see n. 1488). And as intelligence belongs to truth, and wisdom to good, by “building a house” is here signified the increase of good from truth. (That a “house” denotes good may be seen above, n. 2233, 2234, 3128, 3142, 3652, 3720.) What the good of truth is, has been already stated (n. 4337, 4353), namely, that it is truth in will and act. This truth is what is called good, and the conscience which is from this good is called a conscience of truth. This good which is from truth increases in proportion as the man exercises charity from willing well, thus in proportion and in such a manner as he loves the neighbor.

[2] The reason why good and truth are mentioned so frequently in the explications, is that all things in heaven, and consequently all in the Lord’s church, bear relation to good and truth. Speaking generally these two include all things that belong to doctrine and to life; truths, all things that belong to doctrine; and goods, all things that belong to life. Moreover, it is a universal fact that the human mind has no other objects than those which are of truth and good; its understanding, those which are of truth; and its will, those which are of good. Hence it is evident that truth and good are terms of the widest signification, and that their derivations are unutterable in number. This is the reason why truth and good are so often mentioned.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Foundation for the permission to use this translation.