ბიბლია

 

Joelis 2

Სწავლა

   

1 Trimituokite Sione, skelbkite pavojų mano šventajame kalne. Tedreba krašto gyventojai, nes ateina Viešpaties diena, nes ji arti.

2 Tamsi, niūri ir debesuota diena. Kaip ryto migla apgaubia kalnų viršūnes, taip galinga ir didelė tauta ateina. Tokios nebuvo iki šiol ir nebebus per kartų kartas.

3 Jų priekyje­visa ryjanti ugnis, užpakalyje­siaučianti liepsna. Kraštas prieš juos kaip Edeno sodas, jiems praėjus­tuščia dykuma; niekas neišsigelbės nuo jų.

4 Jie atrodo kaip žirgai ir puls kaip kariuomenės raiteliai.

5 Jų garsas lyg kovos vežimų, riedančių kalnų viršūnėmis, kaip ūžimas liepsnos, ryjančios ražienas, kaip kariuomenės, kuri išsirikiavusi kovai.

6 Prieš juos drebės tautos, visų veidai pabals.

7 Jie bėgs kaip karžygiai, lips sienomis kaip kariai; kiekvienas eis savo keliu, nesuardydamas gretų.

8 Jie nesistumdys, bet eis kiekvienas savo taku. Jie kris ant kardo, bet nesusižeis.

9 Jie lakstys po miestą, bėgs sienomis, lips į namus, lįs pro langus kaip vagys.

10 Prieš juos drebės žemė ir svyruos dangus, saulė ir mėnulis aptems, žvaigždės nebespindės.

11 Viešpats pakels balsą priešais savo kariuomenę. Jo pulkai yra labai gausūs, ir stiprus tas, kuris vykdo Jo žodį. Viešpaties diena yra didi ir labai baisi, kas galės ją iškęsti?

12 “Todėl dabar,­sako Viešpats,­ gręžkitės į mane visa širdimi, pasninkaudami, verkdami ir dejuodami”.

13 Persiplėškite savo širdis, ne rūbus! Gręžkitės į Viešpatį, savo Dievą, nes Jis yra maloningas ir gailestingas, lėtas pykti ir didžiai geras bei susilaikantis nuo bausmės.

14 Kas žino, gal Jis sugrįš, pasigailės ir paliks palaiminimą­duonos auką ir geriamąją auką Viešpačiui, jūsų Dievui?

15 Trimituokite Sione, paskelbkite pasninką, sušaukite iškilmingą susirinkimą,

16 sukvieskite tautą ir vyresniuosius, atgabenkite vaikus ir žindomus kūdikius. Jaunavedžiai teišeina iš savo kambarių.

17 Tarp prieangio ir aukuro tegul rauda kunigai, Viešpaties tarnai, sakydami: “Viešpatie, pasigailėk savo tautos, neatiduok savo paveldo pagonių paniekai ir pajuokai! Kodėl tautos turėtų sakyti: ‘Kur yra jų Dievas’?”

18 Tada Viešpatį apims pavydas dėl savo krašto ir Jis pasigailės savo tautos.

19 Viešpats atsakys ir tars savo tautai: “Štai Aš duosiu jums javų, vyno ir aliejaus, ir jūs būsite sotūs; Aš nebeleisiu tautoms jūsų niekinti.

20 Atėjusį iš šiaurės pašalinsiu toli nuo jūsų ir nusviesiu jį į tuščią dykumą, jo veidas bus į ytų jūrą ir užpakalinė dalis­į Vakarų jūrą. Nuo jo smarvė pakils ir bjaurus kvapas, nes jis baisių dalykų padarė”.

21 Nebijok, žeme, džiaukis ir džiūgauk, nes Viešpats padarys didelių dalykų.

22 Laukiniai žvėrys, nebijokite! Ganyklos vėl žaliuoja, medžiai neša vaisių, figmedis ir vynmedis duoda derlių.

23 Siono vaikai, džiaukitės Viešpačiu, savo Dievu. Jis ištikimai duodavo jums ankstyvą lietų ir Jis siųs jums lietų, ankstyvąjį ir vėlyvąjį lietų, kaip ir anksčiau.

24 Klojimai bus pilni javų ir statinės sklidinos vyno ir aliejaus.

25 “Aš atlyginsiu jums už metus, kuriuos sunaikino vikšrai, skėriai, vabalai ir amaras­mano didžioji kariuomenė, kurią siunčiau prieš jus.

26 Jūs gausiai valgysite ir būsite sotūs, ir girsite Viešpaties, savo Dievo, vardą, kuris padarė jums nuostabių dalykų. Mano tauta nebus sugėdinta per amžius.

27 Jūs žinosite, kad Aš esu Izraelyje, Aš, Viešpats, jūsų Dievas, ir nėra kito. Mano tauta nebus sugėdinta per amžius.

28 Po to Aš išliesiu savo dvasios ant kiekvieno kūno. Jūsų sūnūs ir dukterys pranašaus, seniai sapnuos sapnus ir jaunuoliai matys regėjimus.

29 Taip pat ant vergų ir vergių tomis dienomis išliesiu savo dvasios.

30 Aš danguje ir žemėje parodysiu stebuklų­kraujo, ugnies bei rūkstančių dūmų.

31 Saulė pavirs tamsa ir mėnulis­ krauju, prieš ateinant didingai ir baisiai Viešpaties dienai.

32 Tada kiekvienas, kuris šauksis Viešpaties vardo, bus išgelbėtas. Siono kalne ir Jeruzalėje bus išgelbėjimas, kaip Viešpats sakė, likučiui, kurį Jis pašauks”.

   

სვედენბორგის ნაშრომებიდან

 

Heaven and Hell # 119

შეისწავლეთ ეს პასაჟი.

  
/ 603  
  

119. This is why in the Word the Lord is compared to the sun when the focus is on love and to the moon when the focus is on faith. It is also why the sun means a love for the Lord that comes from the Lord, and the moon means a faith in the Lord that comes from the Lord. Compare the following passages.

The light of the moon will be like the light of the sun, and the light of the sun will be sevenfold, like the light of seven days. (Isaiah 30:26)

When I annihilate you, I will cover the heavens and blacken the stars.

I will cover the sun with a cloud, and the moon will not make its light. I will blacken all the luminaries in the heavens above you and send darkness over your land. (Ezekiel 32:7-8)

I will darken the sun in its rising, and the moon will not make its light shine. (Isaiah 13:10)

The sun and the moon will be blackened and the stars will withdraw their shining; the sun will be turned into darkness, and the moon into blood. (Joel 2:2, 10, 31, 3:15)

The sun became black as hairy sackcloth, and the moon became like blood, and the stars fell to earth. (Revelation 6:12-13)

Immediately after the affliction of those days, the sun will be darkened and the moon will not give its light and the stars will fall from heaven. (Matthew 24:29)

And elsewhere. In these passages, the sun means love and the moon faith, while the stars mean instances of recognizing what is good and true. 1 These are said to be darkened, to lose their light, and to fall from heaven when they no longer exist.

The Lord's appearance as a sun in heaven may also be inferred from his transfiguration before Peter, James, and John, when "his face shone like the sun" (Matthew 17:2). This is how the Lord was seen by those disciples when they had been lifted out of their bodies and were in the light of heaven.

For this reason, when the early people (who constituted a representative church) were engaged in their divine worship, they faced the sun in the east. It is why they set their temples to face the east.

სქოლიოები:

1. [Swedenborg's footnote] In the Word, the lesser and greater stars mean instances of recognizing what is good and true: 2495, 2849, 4697.

  
/ 603  
  

Thanks to the Swedenborg Foundation for the permission to use this translation.