ბიბლია

 

Joelis 2

Სწავლა

   

1 Trimituokite Sione, skelbkite pavojų mano šventajame kalne. Tedreba krašto gyventojai, nes ateina Viešpaties diena, nes ji arti.

2 Tamsi, niūri ir debesuota diena. Kaip ryto migla apgaubia kalnų viršūnes, taip galinga ir didelė tauta ateina. Tokios nebuvo iki šiol ir nebebus per kartų kartas.

3 Jų priekyje­visa ryjanti ugnis, užpakalyje­siaučianti liepsna. Kraštas prieš juos kaip Edeno sodas, jiems praėjus­tuščia dykuma; niekas neišsigelbės nuo jų.

4 Jie atrodo kaip žirgai ir puls kaip kariuomenės raiteliai.

5 Jų garsas lyg kovos vežimų, riedančių kalnų viršūnėmis, kaip ūžimas liepsnos, ryjančios ražienas, kaip kariuomenės, kuri išsirikiavusi kovai.

6 Prieš juos drebės tautos, visų veidai pabals.

7 Jie bėgs kaip karžygiai, lips sienomis kaip kariai; kiekvienas eis savo keliu, nesuardydamas gretų.

8 Jie nesistumdys, bet eis kiekvienas savo taku. Jie kris ant kardo, bet nesusižeis.

9 Jie lakstys po miestą, bėgs sienomis, lips į namus, lįs pro langus kaip vagys.

10 Prieš juos drebės žemė ir svyruos dangus, saulė ir mėnulis aptems, žvaigždės nebespindės.

11 Viešpats pakels balsą priešais savo kariuomenę. Jo pulkai yra labai gausūs, ir stiprus tas, kuris vykdo Jo žodį. Viešpaties diena yra didi ir labai baisi, kas galės ją iškęsti?

12 “Todėl dabar,­sako Viešpats,­ gręžkitės į mane visa širdimi, pasninkaudami, verkdami ir dejuodami”.

13 Persiplėškite savo širdis, ne rūbus! Gręžkitės į Viešpatį, savo Dievą, nes Jis yra maloningas ir gailestingas, lėtas pykti ir didžiai geras bei susilaikantis nuo bausmės.

14 Kas žino, gal Jis sugrįš, pasigailės ir paliks palaiminimą­duonos auką ir geriamąją auką Viešpačiui, jūsų Dievui?

15 Trimituokite Sione, paskelbkite pasninką, sušaukite iškilmingą susirinkimą,

16 sukvieskite tautą ir vyresniuosius, atgabenkite vaikus ir žindomus kūdikius. Jaunavedžiai teišeina iš savo kambarių.

17 Tarp prieangio ir aukuro tegul rauda kunigai, Viešpaties tarnai, sakydami: “Viešpatie, pasigailėk savo tautos, neatiduok savo paveldo pagonių paniekai ir pajuokai! Kodėl tautos turėtų sakyti: ‘Kur yra jų Dievas’?”

18 Tada Viešpatį apims pavydas dėl savo krašto ir Jis pasigailės savo tautos.

19 Viešpats atsakys ir tars savo tautai: “Štai Aš duosiu jums javų, vyno ir aliejaus, ir jūs būsite sotūs; Aš nebeleisiu tautoms jūsų niekinti.

20 Atėjusį iš šiaurės pašalinsiu toli nuo jūsų ir nusviesiu jį į tuščią dykumą, jo veidas bus į ytų jūrą ir užpakalinė dalis­į Vakarų jūrą. Nuo jo smarvė pakils ir bjaurus kvapas, nes jis baisių dalykų padarė”.

21 Nebijok, žeme, džiaukis ir džiūgauk, nes Viešpats padarys didelių dalykų.

22 Laukiniai žvėrys, nebijokite! Ganyklos vėl žaliuoja, medžiai neša vaisių, figmedis ir vynmedis duoda derlių.

23 Siono vaikai, džiaukitės Viešpačiu, savo Dievu. Jis ištikimai duodavo jums ankstyvą lietų ir Jis siųs jums lietų, ankstyvąjį ir vėlyvąjį lietų, kaip ir anksčiau.

24 Klojimai bus pilni javų ir statinės sklidinos vyno ir aliejaus.

25 “Aš atlyginsiu jums už metus, kuriuos sunaikino vikšrai, skėriai, vabalai ir amaras­mano didžioji kariuomenė, kurią siunčiau prieš jus.

26 Jūs gausiai valgysite ir būsite sotūs, ir girsite Viešpaties, savo Dievo, vardą, kuris padarė jums nuostabių dalykų. Mano tauta nebus sugėdinta per amžius.

27 Jūs žinosite, kad Aš esu Izraelyje, Aš, Viešpats, jūsų Dievas, ir nėra kito. Mano tauta nebus sugėdinta per amžius.

28 Po to Aš išliesiu savo dvasios ant kiekvieno kūno. Jūsų sūnūs ir dukterys pranašaus, seniai sapnuos sapnus ir jaunuoliai matys regėjimus.

29 Taip pat ant vergų ir vergių tomis dienomis išliesiu savo dvasios.

30 Aš danguje ir žemėje parodysiu stebuklų­kraujo, ugnies bei rūkstančių dūmų.

31 Saulė pavirs tamsa ir mėnulis­ krauju, prieš ateinant didingai ir baisiai Viešpaties dienai.

32 Tada kiekvienas, kuris šauksis Viešpaties vardo, bus išgelbėtas. Siono kalne ir Jeruzalėje bus išgelbėjimas, kaip Viešpats sakė, likučiui, kurį Jis pašauks”.

   

სვედენბორგის ნაშრომებიდან

 

Arcana Coelestia # 6537

შეისწავლეთ ეს პასაჟი.

  
/ 10837  
  

6537. 'And they came to the threshing-floor of Atad' means the initial state. This is clear from the meaning of 'the threshing-floor' as the place where the good of truth exists, for what lies on a threshing-floor is grain, and by 'grain' is meant good which is derived from truth, 5295, 5410, and also the truth of good, 5959; and from the meaning of 'Atad' as the essential nature of that state, just like place-names in other parts of the Word. The reason why 'the threshing-floor of Atad' means that state - the state leading to goodness and truth existing within the Church - is that it was at the crossing of the Jordan, and by that crossing is meant introduction into cognitions of good and truth, dealt with in the next paragraph. For the Jordan served as the frontier leading into the land of Canaan; and since 'the land of Canaan' means the Church, 'the Jordan' accordingly means the initial things of the Church, that is, those through which lies entrance into the Church.

[2] Thus it is that 'the threshing-floor of Atad' means the initial state. And because the initial state was meant, the mourning took place next to a threshing-floor; for this was situated on the nearer side of the Jordan, from which position one had a view of the land of Canaan, which means the Church. The fact that 'a threshing-floor' means a place where the good of truth and the truth of good exist, thus where things of the Church exist, is clear in Joel,

Be glad, O children of Zion, and rejoice in Jehovah your God. The threshing-floors are full of grain, and the presses overflow with new wine and oil. Joel 2:23-24.

'The children of Zion' stands for truths deriving from good, 'threshing-floors full of grain' for the fact that there is an abundance of truth and good.

[3] In Hosea,

Do not rejoice, O Israel, for you have committed whoredom under your God; you have taken delight in a harlot's reward on every threshing-floor. Threshing-floor and wine-press will not feed them, and new wine will be deceptive to her. Hosea 9:1-2.

'Committing whoredom' and 'taking delight in a harlot's reward' stands for falsifying truths and loving falsified truths; 'threshing-floors' stands for truths of good that have been falsified.

[4] Since 'a threshing-floor' meant good and also truth, they used to celebrate the feast of tabernacles at the time when they gathered in from the threshing-floor. Regarding that feast it says in Moses,

You shall celebrate the feast of tabernacles seven days, when you gather in from your threshing-floor, and from your wine-press. Deuteronomy 16:13.

The feast of tabernacles meant holy worship, thus worship springing from what was good and true, 3312, 4391.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.