¹ Viešpats kalbėjo Mozei:

² “Sakyk Aaronui ir jo sūnums, kad jie pagarbiai laikytų daiktus, kurie pašvęsti aukai, ir nesuteptų jų. Aš esu Viešpats.

³ Sakyk jiems ir jų palikuonims: ‘Jei kuris būdamas nešvarus paliestų tai, kas izraelitų pašvęsta aukoti Viešpačiui, bus išnaikintas iš Viešpaties akivaizdos. Aš esu Viešpats.

⁴ Kas iš Aarono palikuonių būtų raupsuotas ar nešvarus, nevalgys to, kas man pašvęsta, iki apsivalys. Kas prisiliestų prie mirusio arba prie turėjusio sėklos išsiliejimą,

⁵ arba prie šliaužiančio gyvio, arba kurio kito nešvaraus dalyko, kurio prisilietimas sutepa,

⁶ bus nešvarus iki vakaro ir nevalgys pašvęstųjų valgių, kol neapsiplaus vandeniu.

⁷ Nusileidus saulei, bus švarus ir galės valgyti pašvęstą maistą, nes tai jo maistas.

⁸ Jiems nevalia valgyti nugaišusio nei žvėries sudraskyto gyvulio, nes jais susiteps. Aš esu Viešpats.

⁹ Tegu jie laikosi mano įsakymų, kad nenusikalstų ir nemirtų. Aš esu Viešpats, kuris juos pašventinu.

¹⁰ Joks ateivis nevalgys švento maisto; jo nevalgys taip pat kunigo įnamis ir samdinys.

¹¹ Bet kunigo vergas, pirktas už pinigus arba gimęs jo namuose, galės jį valgyti.

¹² Jei kunigo duktė ištekės ne už kunigo, ji nevalgys švento maisto.

¹³ Bet, jei ji liktų našlė ar išsiskirtų ir neturėtų vaikų, sugrįžusi į savo tėvo namus, valgys tą maistą, kaip tai darydavo būdama mergaitė. Niekas iš pašalinių neturi teisės to maisto valgyti.

¹⁴ Kas nežiniomis valgytų šventą maistą, pridės penktą dalį prie to, ką suvalgė, ir atiduos kunigui.

¹⁵ Kunigai tenesutepa izraelitų šventų aukų, kurias jie aukoja Viešpačiui,

¹⁶ kad nenusikalstų valgydami šventas dovanas. Aš esu Viešpats, kuris juos pašventinu’ ”.

¹⁷ Viešpats kalbėjo Mozei:

¹⁸ “Sakyk Aaronui, jo sūnums ir visiems izraelitams: ‘Jei kas iš izraelitų ir gyvenančių tarp jų ateivių norėtų aukoti Viešpačiui, ar tai būtų įžado, ar laisvos valios auka, teatneša deginamajai Viešpaties aukai

¹⁹ sveiką patinėlį iš galvijų, avių ar ožkų.

²⁰ Jei auka turėtų kokią ydą, jūs jos neaukokite, nes tai nepriimtina.

²¹ Jei kas aukotų Viešpačiui padėkos auką, ištesėdamas įžadą, ar laisvos valios auką, ji turi būti sveika iš galvijų ar avių.

²² Aklo, luošo, turinčio žaizdos randą, išberto, šašuoto ar su niežais gyvulio neaukokite Viešpačiui ir nieko iš jo nedeginkite ant aukuro.

²³ Galviją ar avį su ilgesniu ar trumpesniu sąnariu leidžiama aukoti laisva valia, bet įžado aukai­jis nepriimtinas.

²⁴ Neaukokite Viešpačiui jokio iškastruoto gyvulio; šito niekada nedarykite savo žemėje.

²⁵ Taip pat nepriimkite ir neaukokite Dievui tokių gyvulių iš ateivio rankos, nes tai yra sugedę ir sutepta; tokia auka nepriimtina’ ”.

²⁶ Viešpats kalbėjo Mozei:

²⁷ “Veršiukas, ėriukas ar ožiukas septynias dienas liks prie savo motinos; aštuntą dieną ar vėliau galės būti aukojamas Viešpačiui.

²⁸ Nepjaukite karvės nei avies tą pačią dieną su jos jaunikliu.

²⁹ Kai aukosite padėkos auką Viešpačiui, aukokite ją laisva valia.

³⁰ Ją suvalgykite tą pačią dieną ir nieko nepalikite kitos dienos rytui. Aš esu Viešpats.

³¹ Laikykitės mano įsakymų ir juos vykdykite. Aš esu Viešpats.

³² Nesutepkite mano švento vardo. Aš esu šventas tarp izraelitų ir pašventinu jus.

³³ Aš išvedžiau jus iš Egipto žemės, kad būčiau jūsų Dievas. Aš esu Viešpats”.

¹ Viešpaties diena ateina, ir tavo grobis bus išdalintas tavo viduryje.

² Visos tautos bus sušauktos kovai prieš Jeruzalę. Miestas kris, namai bus apiplėšti, moterys išprievartautos. Pusė miesto gyventojų bus išvesti nelaisvėn, o kita pusė liks mieste.

³ Tada Viešpats kariaus prieš anas tautas, kaip kariavo mūšio dieną.

⁴ Tą dieną Jis stovės Alyvų kalne, kuris yra į rytus nuo Jeruzalės. Alyvų kalnas perskils į dvi dalis­iš rytų į vakarus, ir pasidarys labai didelis slėnis. Viena kalno pusė nuslinks į šiaurę, o kita­į pietus.

⁵ Jūs bėgsite į kalnų slėnį, kuris sieks iki Acalo. Jūs bėgsite, kaip bėgote nuo žemės drebėjimo Judo karaliaus Uzijo dienomis. Tada ateis Viešpats, mano Dievas, ir visi šventieji su Juo.

⁶ Tuomet visi šviesuliai užges.

⁷ Bus viena diena, kurią žino Viešpats­ne diena ir ne naktis, ir vakare bus šviesu.

⁸ Tą dieną gyvieji vandenys tekės iš Jeruzalės dviem kryptim: viena į ytų, kita į Vakarų jūrą; taip bus vasarą ir žiemą.

⁹ Viešpats karaliaus visai žemei. Bus vienas Viešpats ir Jo vardas bus vienas.

¹⁰ Visa šalis nuo Gebos iki imono, esančio į pietus nuo Jeruzalės, taps lyguma. Miestas, nuo Benjamino vartų iki Kertinių vartų ir nuo Hananelio bokšto iki karaliaus vyno spaustuvų, bus apgyventas.

¹¹ Prakeikimo nebebus ir Jeruzalėje visi saugiai gyvens.

¹² Maras, kurį Viešpats siųs visoms tautoms, kariaujančioms prieš Jeruzalę, bus baisus. Jų kūnai pradės pūti dar jiems stovint ant savo kojų, akys­akiduobėse, o jų liežuviai­burnose.

¹³ Tuomet žmonėse bus toks didelis sąmyšis nuo Viešpaties, kad pakels ranką artimas prieš artimą.

¹⁴ Net Judas kariaus prieš Jeruzalę. Visų aplinkinių tautų turtai bus surinkti: auksas, sidabras ir drabužiai.

¹⁵ Toks pat maras kankins žirgus, mulus, kupranugarius, asilus ir visus kitus gyvulius, kurie bus kariaujančiųjų stovyklose.

¹⁶ Tie, kurie liks iš kariavusių prieš Jeruzalę, kas metai eis pagarbinti Karalių, kareivijų Viešpatį ir švęsti Palapinių šventę.

¹⁷ Jei kuri žemės giminė neateis į Jeruzalę pagarbinti Karaliaus, kareivijų Viešpaties, tai pas juos nebus lietaus.

¹⁸ Jei neateis Egipto giminė, juos ištiks tas pats maras, kurį Viešpats siųs pagonims, neateinantiems švęsti Palapinių šventės.

¹⁹ Tai bus bausmė Egiptui ir visoms tautoms, kurios neateis į Palapinių šventę.

²⁰ Tuomet ant žirgų varpelių bus užrašyta: “Pašvęstas Viešpačiui”. Puodai Viešpaties namuose bus kaip aukojimo taurės prie aukuro.

²¹ Kiekvienas puodas Jeruzalėje ir Jude bus pašvęstas kareivijų Viešpačiui. Visi aukotojai galės ateiti, paimti bet kurį iš jų ir jame virti. Tomis dienomis nebebus kanaaniečio kareivijų Viešpaties namuose.