बाइबल

 

Išėjimas 29

पढाई करना

   

1 “Tai darysi, kad įšventintum juos būti mano kunigais. Imk iš bandos veršį ir du avinus be trūkumų,

2 neraugintos duonos ir nerauginto ragaišio, suvilgyto aliejumi, taip pat neraugintų papločių, apipiltų aliejumi. Visa tai pagaminsi iš kvietinių miltų.

3 Sudėjęs juos į pintinę, atneši pintinėje kartu su veršiu ir dviem avinais.

4 Aaroną ir jo sūnus pastatysi prie Susitikimo palapinės įėjimo ir apiplausi juos vandeniu.

5 Paimsi drabužius ir apvilksi Aaroną drobine jupa, tunika, efodu, uždėsi krūtinės skydelį ir sujuosi juosta.

6 Jam ant galvos uždėsi kunigišką mitrą, o ant jos šventąją plokštelę,

7 tada paimsi patepimo aliejų ir išpilsi ant jo galvos, jį patepdamas.

8 Pakvietęs Aarono sūnus, apvilksi juos drobinėmis jupomis,

9 apjuosi juostomis, uždėsi kunigiškus gobtuvus, ir jie tarnaus man kunigais per amžius. Ir tu pašventinsi Aaroną ir jo sūnus.

10 Atvesi veršį ties Susitikimo palapine, Aaronas ir jo sūnūs uždės jam ant galvos rankas.

11 Jį papjausi Viešpaties akivaizdoje prie Susitikimo palapinės įėjimo.

12 Ėmęs veršio kraujo, patepsi savo pirštu aukuro ragus, likusį kraują išliesi prie jo papėdės.

13 Imsi visus vidurių taukus, kepenų tinklelį, abu inkstus, jų taukus ir sudeginsi juos ant aukuro.

14 Veršio mėsą, odą ir mėšlus sudeginsi lauke už stovyklos, nes tai yra auka už nuodėmę.

15 Imsi taip pat aviną, ant kurio galvos Aaronas ir jo sūnūs uždės rankas.

16 Jį papjovęs, jo kraują šlakstysi aplink aukurą.

17 Patį aviną sukaposi į gabalus, apiplausi jo vidurius ir kojas ir uždėsi kartu su mėsos gabalais ir galva ant aukuro.

18 Sudeginsi ant aukuro visą aviną; tai yra deginamoji auka, malonus kvapas Viešpačiui.

19 Imsi ir kitą aviną, ant kurio galvos Aaronas ir jo sūnūs uždės rankas.

20 Jį papjovęs, jo krauju patepsi Aarono ir jo sūnų dešinę ausį, dešinės rankos nykštį ir didįjį dešinės kojos pirštą, likusį kraują šlakstysi aplink aukurą.

21 Krauju nuo aukuro ir patepimo aliejumi apšlakstysi Aaroną ir jo rūbus, sūnus ir jų rūbus; ir bus pašventintas jis, jo drabužiai, jo sūnūs ir sūnų drabužiai.

22 Tada imsi avino taukus, uodegą, taukus, dengiančius vidurius, kepenų tinklelį, abu inkstus su jų taukais ir dešinį petį, nes tai yra įšventinimo avinas,

23 vieną duonos kepalą, aliejumi apšlakstytą ragaišį, paplotį iš neraugintos duonos pintinės, padėtos Viešpaties akivaizdoje,

24 ir viską padėjęs ant Aarono ir jo sūnų rankų pašventinsi, siūbuodamas Viešpaties akivaizdoje.

25 Visa tai paimsi iš jų rankų ir sudeginsi ant aukuro kaip malonaus kvapo deginamąją auką Viešpačiui.

26 Iš avino, kuriuo bus įšventintas Aaronas, paimsi krūtinę ir ją pasiūbuosi Viešpaties akivaizdoje; tai bus tavo dalis.

27 Pašventinsi aukos krūtinę ir petį, kuriuos atskyrei iš avino Aaronui ir jo sūnums.

28 Tai bus Aarono ir jo sūnų amžinoji dalis iš izraelitų, nes tai yra padėkos aukos, kurias Izraelio sūnūs atneša Viešpačiui.

29 Šventą apdarą, kuriuo naudosis Aaronas, paveldės jo sūnūs, kad jame būtų įšventinti ir patepti.

30 Septynias dienas juo vilkės tas jo sūnus, kuris jo vieton bus paskirtas kunigu, kuris eis į Susitikimo palapinę tarnauti šventykloje.

31 Įšventinimo avino mėsą išvirsi šventoje vietoje.

32 Aaronas ir jo sūnūs valgys ją ir pintinėje esančią duoną Susitikimo palapinės kieme.

33 Ir jie valgys tai, kad būtų atliktas sutaikinimas, kad jie būtų pašvęsti ir įšventinti. Niekas kitas negali to valgyti, nes tai šventa.

34 O jei liktų pašvęstos mėsos ar duonos ligi ryto, liekanas sudeginsi; jų valgyti negalima, nes jos šventos.

35 Visa, ką tau įsakiau, padarysi Aaronui ir jo sūnums. Septynias dienas šventinsi juos

36 ir už nuodėmę kasdien aukosi veršį. Paaukojęs sutaikinimo auką, apvalysi aukurą, patepsi jį ir vėl pašventinsi.

37 Septynias dienas aukosi sutaikinimo auką ir šventinsi aukurą. Jis bus labai šventas aukuras. Kiekvienas, prie jo prisilietęs, taps šventas.

38 Štai ką aukosi ant aukuro: kasdien aukosi du metinius avinėlius­

39 vieną avinėlį rytą, antrą vakare.

40 Kartu su vienu avinėliu paimsi dešimtą dalį efos miltų, sumaišysi juos su ketvirtadaliu hino aliejaus ir paimsi ketvirtadalį hino vyno geriamajai aukai.

41 Kitą gi avinėlį aukosi vakare tuo pačiu būdu, kaip ir rytą, kartu su geriamąja auka, kad būtų malonus aukos kvapas Viešpačiui.

42 Tai deginamoji auka Viešpačiui, aukojama amžinai per kartų kartas prie Susitikimo palapinės įėjimo Viešpaties akivaizdoje. Čia Aš susitiksiu su tavimi ir kalbėsiu tau.

43 Ir čia Aš susitiksiu su izraelitais ir pašventinsiu palapinę savo šlove.

44 Pašventinsiu Susitikimo palapinę, aukurą ir Aaroną su jo sūnumis, kad jie būtų man kunigais.

45 Aš gyvensiu tarp izraelitų ir būsiu jų Dievas.

46 Jie žinos, kad Aš­Viešpats, jų Dievas, kuris juos išvedžiau iš Egipto žemės, kad gyvenčiau tarp jų. Aš Viešpats, jų Dievas”.

   

स्वीडनबॉर्ग के कार्यों से

 

Arcana Coelestia #10111

इस मार्ग का अध्ययन करें

  
/ 10837  
  

10111. To sanctify them. That this signifies that they may be in truths from good from the Lord, is evident from the signification of “being sanctified,” as being to represent the Lord and the holy things which are from Him (see n. 9956, 9988); thus in a spiritual sense it denotes to be led by the Lord, because the Lord alone is holy, and everything holy proceeds from Him (n. 8806, 9229, 9479, 9688, 9818, 9820). From this it is evident that to receive truths through good from the Lord, thus faith through love from Him to Him, is to be “sanctified.” This does not mean that regarded in himself a man is on this account holy, but the Lord with him; for faith and love are the Lord with man, because they are continually from Him.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Foundation for the permission to use this translation.

स्वीडनबॉर्ग के कार्यों से

 

Arcana Coelestia #1044

इस मार्ग का अध्ययन करें

  
/ 10837  
  

1044. And it shall be for a sign of a covenant between Me and the earth. That this signifies a sign of the presence of the Lord in charity, and that the “earth” here denotes the Own of man, is evident from what has been already said. That the “earth” signifies the Own of man, is evident also from the internal sense and from the connection in which it here occurs. For it was said before: “this is the sign of the covenant which I make between Me and you and every living soul that is with you” by which was signified whatever has been regenerated. But here it is said, differently: “it shall be for a sign of a covenant between Me and the earth.” From this, and also from the repetition of the words “sign of a covenant” it is plain that here something else is signified, and in fact that the “earth” means that which is not and cannot be regenerated, which is the Own of man’s will part.

[2] For man when regenerated is as to the intellectual part the Lord’s, but as to his will part is his own, these two parts in the spiritual man being opposed. But though the will part of man is opposed, yet it cannot but be present; for all the obscurity in his intellectual part, or all the density of his cloud, is from it. It continually flows in from it, and in proportion as it flows in, the cloud in his intellectual part is thickened; but in proportion as it is removed, the cloud is made thin. Thus it is that by the “earth” is here signified the Own of man. (That by the “earth” is signified the corporeal part of man, as well as many other things, has been shown before.)

[3] This condition of things between the will and the understanding is as if two who were formerly conjoined by a covenant of friendship, as were the will and the understanding in the man of the Most Ancient Church, had their friendship broken, and enmity had arisen-as took place when man wholly corrupted his will part-and then when a covenant is again entered into, the hostile part is set forth as if the covenant were with it, but it is not with it, because it is utterly opposite and contrary, but it is with that which flows in from it—as already said-that is, with the Own of the understanding. The “token” or “sign” of the covenant is this, that in proportion as there is the presence of the Lord in the Own of the understanding, in the same proportion the Own of the will will be removed. The case herein is exactly as it is with heaven and hell. The intellectual part of the regenerated man, from charity, in which the Lord is present, is heaven; his will part is hell. So far as the Lord is present in this heaven, so far is this hell removed. For of himself man is in hell, and of the Lord is in heaven. And man is being continually uplifted from hell into heaven, and so far as he is uplifted, so far his hell is removed. The “sign” therefore, or indication, that the Lord is present, is that man’s will part is being removed. The possibility of its removal is effected by means of temptations, and by many other means of regeneration.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Foundation for the permission to use this translation.