1
Viešpatie, gelbėk! Nyksta dievotieji, nebelieka ištikimųjų tarp žmonių vaikų.
2
Jie vienas kitam kalba tuštybes, lūpomis pataikauja ir kalba klastinga širdimi.
3
Viešpats sunaikins pataikaujančias lūpas, puikybės pilną liežuvį.
4
Jie sako: “Savo liežuviu mes nugalėsime, mūsų lūpos kalba už mus, kas mums Viešpats?”
5
“Dėl varguolio priespaudos, dėl vargšo dejonių dabar Aš pakilsiu,sako Viešpats,išgelbėsiu tą, kuris ilgisi mano pagalbos”.
6
Viešpaties žodžiaityri žodžiai, kaip liejykloje nuskaistintas sidabras, septynis kartus išvalytas.
7
Tu, Viešpatie, prižiūrėsi juos ir saugosi nuo šios kartos per amžius.
8
Visuose pakraščiuose gausu nedorėlių, kai išaukštinami niekam tikę žmonės.