Die Bibel

 

Genesis 7

Lernen

   

1 Viešpats tarė Nojui: “Eik į arką tu ir visi tavo artimieji, nes tave radau teisų šioje kartoje.

2 Pasiimk iš visų švarių gyvulių po septynetą patinų ir patelių, o iš visų nešvarių gyvulių­po patiną ir patelę,

3 taip pat ir iš padangių paukščių po septynetą patinų ir patelių, kad išlaikytum jų rūšį visos žemės paviršiuje.

4 Po septynių dienų Aš užleisiu lietų ant žemės keturiasdešimčiai dienų ir keturiasdešimčiai naktų ir išnaikinsiu žemės paviršiuje visas gyvas būtybes, kurias esu padaręs”.

5 Ir Nojus padarė viską, ką Viešpats jam įsakė.

6 Nojus buvo šešių šimtų metų, kai tvanas prasidėjo.

7 Tuomet Nojus, jo sūnūs, jo žmona ir sūnų žmonos suėjo su juo į arką, gelbėdamiesi nuo tvano.

8 Švarių ir nešvarių gyvulių, paukščių ir roplių

9 poros suėjo į Nojaus arką, kaip Dievas buvo įsakęs Nojui.

10 Septynioms dienoms praėjus, tvano vandenys užplūdo žemę.

11 Nojui sulaukus šešių šimtų metų, antro mėnesio septynioliktą dieną pratrūko visi didžiosios gelmės šaltiniai ir dangaus langai atsidarė.

12 Lijo keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų.

13 Tą pačią dieną į arką įėjo Nojus ir jo sūnūs: Semas, Chamas ir Jafetas, Nojaus žmona ir trys jo sūnų žmonos.

14 Jie ir visi žvėrys, galvijai, ropliai ir visi paukščiai pagal savo rūšis

15 suėjo į Nojaus arką, po du visų kūnų, turinčių gyvybės kvapą.

16 Įėjusieji buvo patinas ir patelė kiekvieno kūno, kaip Dievas jam buvo įsakęs. Tuomet Viešpats uždarė arką iš lauko pusės.

17 Lietus tęsėsi keturiasdešimt dienų, vandens daugėjo ir jis pakėlė arką aukštyn nuo žemės.

18 Vanduo kilo ir užplūdo žemę, o arka plūduriavo vandens paviršiuje.

19 Vanduo pakilo taip aukštai, kad apsėmė visus aukštuosius kalnus, kurie stūksojo po dangumi.

20 Vanduo pakilo penkiolika uolekčių virš kalnų ir juos apdengė.

21 Ir žuvo kiekvienas kūnas, kuris judėjo ant žemės: paukščiai, galvijai, žvėrys, ropliai ir visi žmonės.

22 Visa, kas buvo gyva ir gyveno sausumoje, išmirė.

23 Taip Dievas išnaikino visas gyvas būtybes, kurios buvo žemės paviršiuje, tiek žmones, tiek gyvulius, roplius ir padangių paukščius. Išliko tik Nojus ir tie, kurie buvo su juo arkoje.

24 Vanduo laikėsi žemėje šimtą penkiasdešimt dienų.

   

Aus Swedenborgs Werken

 

Arcana Coelestia #719

studieren Sie diesen Abschnitt

  
/ 10837  
  

719. That evil affections are signified by the “beasts not clean” is evident from what has been said and shown before respecting the clean beasts. They are called “clean” because they are gentle, good, and useful. The unclean-of which there are genera and species-are the contrary, being fierce, evil, and not useful. In the Word also they are described as wolves, bears, foxes, swine, and many others; and various cupidities and evil dispositions are signified by them. As to its being here said that unclean beasts also (that is, evil affections) should be brought into the ark, the truth is that the man of that church is here described such as he was in character, and this by the ark, and therefore by the things that were in the ark, or that were brought into the ark; that is to say, the things are described that were in the man before he was regenerated. There were in him the truths and goods with which he had been furnished and gifted by the Lord before regeneration; for without truths and goods no one can ever be regenerated. But here the evils that were in him are spoken of, and are signified by the unclean beasts. There are evils in man which must be dispersed while he is being regenerated, that is, which must be loosened and attempered by goods; for no actual and hereditary evil in man can be so dispersed as to be abolished. It still remains implanted; and can only be so far loosened and attempered by goods from the Lord that it does not injure, and does not appear, which is an arcanum hitherto unknown. Actual evils are those which are loosened and attempered, and not hereditary evils; which also is a thing unknown.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Foundation for the permission to use this translation.