Die Bibel

 

Genesis 17

Lernen

   

1 Kai Abromas buvo devyniasdešimt devynerių metų amžiaus, Viešpats pasirodė Abromui ir tarė: “Aš esu Dievas Visagalis, vaikščiok mano akivaizdoje ir būk tobulas.

2 Aš sudarysiu sandorą su tavimi ir labai padauginsiu tavo palikuonis”.

3 Abromas puolė kniūbsčias, o Dievas kalbėjo:

4 “Štai manoji sandora su tavimi: tu tapsi daugelio tautų tėvu,

5 todėl nebesivadinsi Abromu, bet tavo vardas bus Abraomas, nes Aš tave padariau daugelio tautų tėvu.

6 Ir padarysiu tave nepaprastai vaisingą. Iš tavęs kils tautos ir karaliai.

7 Aš patvirtinsiu sandorą tarp savęs ir tavęs bei tavo palikuonių kaip amžiną sandorą, kad būčiau Dievas tau ir tavo palikuonims po tavęs.

8 Aš duosiu tau ir tavo palikuonims žemę, kurioje dabar esi ateivis, visą Kanaano žemę amžinai nuosavybei ir būsiu jiems Dievas”.

9 Toliau Dievas sakė Abraomui: “Laikyk mano sandorą tu ir tavo palikuonys po tavęs per kartų kartas.

10 Šita yra mano sandora, kurios jūs privalote laikytis. Kiekvienas vyras tarp jūsų bus apipjaustytas!

11 Jūs apipjaustysite savo kūną, ir tai bus tarp manęs ir jūsų esančios sandoros ženklas.

12 Kiekvienas berniukas aštuonių dienų tarp jūsų bus apipjaustytas: gimęs namuose ar iš svetimšalio nupirktas, kuris nėra iš tavo palikuonių.

13 Kas gimsta tavo namuose ir ką nusiperki už savo pinigus, tas turi būti apipjaustytas. Ir mano sandora jūsų kūne bus amžina sandora.

14 O neapipjaustytas vyras bus išnaikintas iš savo tautos, nes jis sulaužė mano sandorą”.

15 Dievas toliau sakė Abraomui: “Savo žmonos Sarajos nebevadink Saraja, bet Sara bus jos vardas.

16 Aš ją palaiminsiu ir tau duosiu iš jos sūnų. Aš ją taip laiminsiu, kad iš jos kils tautos ir tautų karaliai”.

17 Tada Abraomas puolė veidu į žemę, juokėsi ir sakė savo širdyje: “Ar šimtamečiui begali kas gimti ir ar Sara, sulaukusi devyniasdešimties metų amžiaus, begali gimdyti?”

18 Abraomas tarė Dievui: “Kad nors Izmaelis gyventų Tavo akivaizdoje!”

19 Bet Dievas atsakė: “Tikrai tavo žmona Sara pagimdys tau sūnų ir tu jį pavadinsi Izaoku! Aš sudarysiu su juo amžiną sandorą ir su jo palikuonimis.

20 Ir dėl Izmaelio Aš išklausiau tave! Aš jį palaiminau ir padarysiu jį vaisingą, ir nepaprastai padauginsiu: jis bus dvylikos kunigaikščių tėvas, ir padarysiu iš jo didelę tautą.

21 Tačiau savo sandorą sudarysiu su Izaoku, kurį Sara pagimdys tau šiuo laiku kitais metais”.

22 Baigęs kalbėti su juo, Dievas pasišalino.

23 Tada Abraomas ėmė savo sūnų Izmaelį ir visus vyrus, jo namuose gimusius ir už pinigus įsigytus, ir apipjaustė jų kūnus tą pačią dieną, kaip Dievas jam buvo sakęs.

24 Abraomas buvo apipjaustytas devyniasdešimt devynerių metų,

25 o jo sūnus Izmaelis­trylikos metų.

26 Tą pačią dieną buvo apipjaustytas Abraomas ir jo sūnus Izmaelis.

27 Ir visi jo namų vyrai, gimusieji jo namuose ir už pinigus įsigytieji, buvo apipjaustyti kartu su juo.

   

Aus Swedenborgs Werken

 

Arcana Coelestia #2005

studieren Sie diesen Abschnitt

  
/ 10837  
  

2005. That “father” signifies that it would be from the Lord Himself, is evident from the signification of “father,” as just explained, namely, that whatever was from the Father was from Him, because they were one. Every man’s internal is from his father, and his external from his mother; or what is the same thing, the soul itself is from the father, and the body with which the soul is clothed is from the mother. The soul together with the body, although two, make a one; for the soul is the body’s, and the body is the soul’s; and therefore they are inseparable. The Lord’s internal was from the Father, and therefore was the Father Himself, and hence it is that the Lord says that “the Father is in Him;” also, “I am in the Father and the Father in Me;” also, “He that seeth Me seeth the Father; I and the Father are one;” as may be seen in the passages cited above. In the Word of the Old Testament also the Lord is called “the Father,” as in Isaiah:

Unto us a Child is born, unto us a Son is given; and the government shall be upon His shoulder; and His name shall be called Wonderful, Counselor, God, Hero, the Father of Eternity, the Prince of Peace (Isaiah 9:6).

It is evident to everyone that the “Child” born to us and the “Son” given to us is the Lord, who is called the “Father of Eternity.” Again in Isaiah:

Thou art our Father, for Abraham knoweth us not, and Israel doth not acknowledge us. Thou, O Jehovah, art our Father, our Redeemer, from eternity is Thy name (Isaiah 63:16); where also it is the Lord who is called “Jehovah our Father,” for there is no other “Redeemer.”

In Malachi:

Have we not all one Father? Hath not one God created us? (Malachi 2:10).

To “create” denotes to regenerate (as shown in Part First, n. 16, 88, 472). Besides that everywhere in the Word of the Old Testament, by “Jehovah” is meant the Lord, because all the rites of the church represented Him; and in the internal sense all things in the Word regard Him.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Foundation for the permission to use this translation.