Die Bibel

 

Genesis 12

Lernen

   

1 Viešpats tarė Abromui: “Palik savo šalį, gimines, tėvų namus ir eik į kraštą, kurį tau parodysiu.

2 Aš padarysiu tave didele tauta, tave laiminsiu ir padarysiu tavo vardą garsų; ir tu būsi palaiminimu.

3 Aš laiminsiu tuos, kurie tave laimina, ir prakeiksiu tuos, kurie tave keikia, ir tavyje bus palaimintos visos žemės giminės”.

4 Abromas iškeliavo, kaip Viešpats jam pasakė. Su juo drauge išėjo Lotas. Abromas buvo septyniasdešimt penkerių metų, kai jis išėjo iš Charano.

5 Abromas paėmė savo žmoną Sarają, brolio sūnų Lotą, visą turtą, kurį jie turėjo, žmones, kuriuos buvo įsigijęs Charane, ir išėjo į Kanaano šalį. Atėjęs į tą kraštą,

6 Abromas pasiekė Sichemo vietovę, Morės slėnį. Tuo laiku toje šalyje gyveno kanaaniečiai.

7 Ten Viešpats pasirodė Abromui ir tarė: “Tavo palikuonims duosiu šitą šalį”. Jis ten pastatė aukurą Viešpačiui, kuris jam pasirodė.

8 Iš ten jis keliavo į rytus nuo Betelio ir pasistatė palapinę. Betelis buvo vakaruose, Ajas­rytuose. Ten jis pastatė aukurą Viešpačiui ir šaukėsi Viešpaties vardo.

9 Abromas keliavo vis toliau į pietus.

10 Kilus badui toje šalyje, Abromas nuvyko pagyventi į Egiptą, nes šalyje buvo didelis badas.

11 Jiems priartėjus prie Egipto, jis tarė savo žmonai Sarajai: “Aš žinau, kad tu esi graži moteris

12 ir tave pamatę egiptiečiai sakys: ‘Ši yra jo žmona’. Tada jie užmuš mane, o tave pasilaikys.

13 Sakyk tad, jog esi mano sesuo, kad man gerai būtų dėl tavęs ir išlikčiau gyvas tavo dėka”.

14 Atsitiko, kad, kai tik Abromas įėjo į Egiptą, egiptiečiai pastebėjo, jog moteris labai graži.

15 Ją pamatę, faraono kunigaikščiai kalbėjo apie jos grožį faraonui. Moteris tuojau buvo paimta į faraono namus,

16 o su Abromu jis gerai elgėsi dėl jos: jis turėjo avių, galvijų, asilų, tarnų, tarnaičių, asilių ir kupranugarių.

17 Viešpats baudė faraoną ir jo namus dėl Sarajos, Abromo žmonos.

18 Faraonas tada pasišaukė Abromą ir tarė: “Ką tu man padarei? Kodėl man nesakei, kad ji tavo žmona?

19 Kodėl sakei, kad ji tavo sesuo? Aš norėjau paimti ją sau už žmoną. Taigi štai tavo žmona, imk ją ir keliauk savo keliais”.

20 Faraonas įsakė savo žmonėms palydėti jį, jo žmoną ir visa, ką jis turėjo.

   

Aus Swedenborgs Werken

 

Arcana Coelestia #440

studieren Sie diesen Abschnitt

  
/ 10837  
  

440. 'Then they began to call on the name of Jehovah' means that Church's worship deriving from charity. This becomes clear from the fact that 'calling on the name of Jehovah' is a normal and common expression for all worship of the Lord. Its being worship deriving from charity is clear from the fact that the name, Jehovah' is used here, 'God' in the previous verse. It is also clear from the fact that it is impossible to worship the Lord except from charity. Worship stemming from faith that has no connection with charity is not possible, because it is worship solely of the lips and not of the heart. The fact that 'calling on the name of Jehovah' is a common expression for all worship of the Lord is clear from the Word, as where it is said of Abram that

He built an altar to Jehovah and called on the name of Jehovah. Genesis 12:8; 13:4.

Also,

He planted a grove in Beersheba and there he called on the name of Jehovah, the God of eternity. Genesis 21:33.

That all worship is meant is clear in Isaiah,

Jehovah, the Holy One of Israel, said, You did not call upon Me, O Jacob, but you have been weary of Me, O Israel! You have not brought Me the small cattle of your burnt offerings, nor honoured Me with your sacrifices. I have not made you serve Me with the minchah, nor wearied you with frankincense. Isaiah 43:14, 22-23.

These verses present in summary form the whole of representative worship.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.