Die Bibel

 

Genesis 1

Lernen

1 Pradžioje Dievas sutvėrė dangų ir žemę.

2 Žemė buvo be pavidalo ir tuščia, tamsa gaubė gelmes, ir Dievo Dvasia sklandė virš vandenų.

3 Dievas tarė: “Teatsiranda šviesa!” Ir atsirado šviesa.

4 Dievas matė šviesą ir, kad tai buvo gerai, ir Dievas atskyrė šviesą nuo tamsos.

5 Dievas pavadino šviesą diena, o tamsą naktimi. Tai buvo vakaras ir rytas­ pirmoji diena.

6 Dievas tarė: “Teatsiranda tvirtuma tarp vandenų, ir ji teatskiria vandenis nuo vandenų!”

7 Dievas padarė tvirtumą ir atskyrė vandenis, kurie buvo po tvirtuma, nuo vandenų, kurie buvo virš tvirtumos. Ir taip įvyko.

8 Dievas pavadino tvirtumą dangumi. Tai buvo vakaras ir rytas­antroji diena.

9 Dievas tarė: “Tesusirenka vandenys, kurie yra po dangumi, į vieną vietą ir tepasirodo sausuma!” Ir taip įvyko.

10 Dievas pavadino sausumą žeme, o vandenų samplūdį­jūromis. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai.

11 Dievas tarė: “Tegul žemė išaugina žolę, augalus, duodančius sėklą, ir vaismedžius, nešančius vaisių pagal jų rūšį, kuriuose yra jų sėkla!” Ir taip įvyko.

12 Žemė išaugino žolę, augalus, duodančius sėklą pagal jų rūšį, ir medžius, nešančius vaisius pagal jų rūšį, kuriuose yra jų sėkla. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai.

13 Tai buvo vakaras ir rytas­ trečioji diena.

14 Dievas tarė: “Teatsiranda šviesos dangaus tvirtumoje dienai nuo nakties atskirti ir tebūna jos ženklai pažymėti laikus, dienas ir metus.

15 Jos težiba dangaus tvirtumoje ir apšviečia žemę!” Ir taip įvyko.

16 Dievas padarė dvi dideles šviesas: didesniąją­ dienai ir mažesniąją nakčiai valdyti, ir taip pat žvaigždes.

17 Dievas išdėstė jas dangaus tvirtumoje, kad šviestų žemei,

18 valdytų dieną bei naktį ir atskirtų šviesą nuo tamsos. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai.

19 Tai buvo vakaras ir rytas­ ketvirtoji diena.

20 Dievas tarė: “Tegul vandenys knibždėte knibžda gyvūnais ir paukščiai teskraido virš žemės, padangėse!”

21 Taip Dievas sutvėrė didelius jūros gyvūnus ir visus kitus gyvius, kurie atsirado iš vandens, ir visus paukščius pagal jų rūšį. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai.

22 Dievas juos palaimino, tardamas: “Būkite vaisingi, dauginkitės ir pripildykite vandenis jūrose, o paukščiai tepripildo žemę!”

23 Tai buvo vakaras ir rytas­ penktoji diena.

24 Dievas tarė: “Tegul žemė išaugina gyvūnus pagal jų rūšį: gyvulius, roplius ir laukinius žvėris, kiekvieną pagal savo rūšį!” Ir taip įvyko.

25 Dievas padarė laukinius žvėris, gyvulius ir visokius roplius, kiekvieną pagal jų rūšį. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai.

26 Dievas tarė: “Padarykime žmogų pagal mūsų atvaizdą ir panašumą. Jie tevaldo jūros žuvis, padangių paukščius, gyvulius ir visą žemę bei visus roplius, kurie gyvena ant žemės!”

27 Ir Dievas sutvėrė žmogų pagal savo atvaizdą; pagal Dievo atvaizdą sutvėrė Jis jį; vyrą ir moterį sutvėrė Jis.

28 Dievas juos palaimino ir tarė: “Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir užvaldykite ją, viešpataukite jūros žuvims, padangių paukščiams ir kiekvienam gyvam padarui, kuris kruta ant žemės!”

29 Dievas tarė: “Aš jums daviau įvairias žoles, turinčias sėklą, kurios auga žemės paviršiuje, ir visus medžius, kurių vaisius turi sėklą; jums tebūna tai maistas.

30 Ir visiems žemės gyvūnams, visiems padangių paukščiams ir visiems, kas kruta ant žemės, kas turi gyvybę, daviau visus žaliuojančius augalus maistui”. Ir taip įvyko.

31 Dievas matė visa, ką buvo padaręs, ir tai buvo labai gerai. Buvo vakaras ir rytas­ šeštoji diena.

Aus Swedenborgs Werken

 

Arcana Coelestia #39

studieren Sie diesen Abschnitt

  
/ 10837  
  

39. Verse 20 And God said, Let the waters bring forth creeping things, living creatures; and let birds fly above the earth, upon the face 1 of the expanse of the heavens.

After the great lights have been kindled and lodged in the internal man, from which the external man receives its light, a person starts to live for the first time. Till then he can hardly be said to have lived, for he had imagined that the good he had done he had done from himself, and the truth he had uttered he had spoken from himself. And since man functioning from himself is dead - there being nothing in him that is not evil and false - therefore whatever he brings forth from himself is not living. So true is this that of himself he is incapable of doing any good deed that is in itself good. The fact that man cannot begin to think about good or to will it, and so cannot do good, unless the Lord is the source, is clear to everyone from the doctrine of faith, for the Lord says in Matthew,

He who sows the good seed is the Son of Man. Matthew 13:37.

Nor can good come from anywhere else than the one fount itself of all good, as yet again He says,

Nobody is good but one, God. Luke 18:19.

[2] Nevertheless when the Lord is revitalizing a person, or regenerating him, He does allow him, to begin with, to imagine that good and truth originate in himself, for at that point a person cannot grasp anything else, or be led to believe and finally perceive, that all good and truth come from the Lord alone. As long as he held the former opinion his truths and goods were comparable to 'a tender plant', then 'a plant bearing seed', and after that 'a fruit tree', which are inanimate. But once he has been brought to life by love and faith and believes that the Lord is at work in every good deed he does and in every truth he utters, he is compared first to creeping things from the water and to birds which fly above the earth, and then to beasts, all of which are animate and are called 'living creatures'.

Fußnoten:

1. literally, the faces

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.