Bible

 

Matas 5

Studie

   

1 Matydamas minias, Jėzus užkopė į kalną ir atsisėdo. Prie Jo priėjo mokiniai.

2 Atvėręs lūpas, Jis ėmė mokyti:

3 “Palaiminti vargšai dvasia, nes jų yra dangaus karalystė.

4 Palaiminti, kurie liūdi, nes jie bus paguosti.

5 Palaiminti romieji, nes jie paveldės žemę.

6 Palaiminti, kurie alksta ir trokšta teisumo, nes jie bus pasotinti.

7 Palaiminti gailestingieji, nes jie susilauks gailestingumo.

8 Palaiminti tyraširdžiai, nes jie regės Dievą.

9 Palaiminti taikdariai, nes jie bus vadinami Dievo vaikais.

10 Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisumo, nes jų yra dangaus karalystė.

11 Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus šmeižia ir persekioja bei meluodami visaip piktžodžiauja.

12 Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes didelis jūsų atlygis danguje. Juk lygiai taip persekiojo ir iki jūsų buvusius pranašus”.

13 “Jūs esate žemės druska. Jei druska netenka sūrumo, kuo gi ją reikėtų pasūdyti? Ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti.

14 Jūs esate pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, pastatyto ant kalno.

15 Ir niekas, uždegęs žiburį, nevožia jo indu, bet stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose.

16 Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų jūsų gerus darbus ir šlovintų jūsų Tėvą, kuris danguje”.

17 “Nemanykite, jog Aš atėjau panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti.

18 Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, kol viskas išsipildys.

19 Todėl, kas sulaužytų bent vieną iš mažiausių įsakymų ir taip mokytų žmones, tas bus vadinamas mažiausiu dangaus karalystėje. O kas juos vykdys ir jų mokys, bus vadinamas didžiu dangaus karalystėje.

20 Taigi sakau jums: jeigu jūsų teisumas nepranoks ašto žinovų ir fariziejų teisumo,­neįeisite į dangaus karalystę”.

21 “Jūs girdėjote, kad protėviams buvo pasakyta: ‘Nežudyk’; o kas nužudo, turės atsakyti teisme.

22 O Aš jums sakau: kas be reikalo pyksta ant savo brolio, turės atsakyti teisme. Kas sako savo broliui: ‘Pusgalvi’, turės stoti prieš sinedrioną. O kas sako: ‘Beproti’, tas smerktinas į pragaro ugnį.

23 Todėl jei neši dovaną prie aukuro ir ten prisimeni, jog tavo brolis turi šį tą prieš tave,

24 palik savo dovaną ten prie aukuro, eik pirmiau susitaikinti su savo broliu, ir tik tada sugrįžęs aukok savo dovaną.

25 Greitai susitark su savo kaltintoju, dar kelyje į teismą, kad kaltintojas neįduotų tavęs teisėjui, o teisėjas­teismo vykdytojui ir kad nepakliūtum į kalėjimą.

26 Iš tiesų sakau tau: neišeisi iš ten, kol neatsiteisi iki paskutinio skatiko”.

27 “Jūs girdėjote, jog protėviams buvo pasakyta: ‘Nesvetimauk!’

28 O Aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žiūri į moterį, jau svetimauja savo širdyje.

29 Jeigu tavo dešinioji akis skatina tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin. Geriau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą.

30 Ir jeigu tavo dešinioji ranka skatina tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Geriau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą”.

31 “Taip pat buvo pasakyta: ‘Kas atleidžia savo žmoną, teišduoda jai skyrybų raštą’.

32 O Aš jums sakau: kiekvienas, kuris atleidžia savo žmoną,­jei ne ištvirkavimo atveju,­skatina ją svetimauti; ir jeigu kas atleistąją veda­svetimauja”.

33 “Taip pat girdėjote, jog protėviams buvo pasakyta: ‘Neprisiek melagingai, bet ištesėk Viešpačiui savo priesaikas’.

34 O Aš jums sakau: iš viso neprisiekinėkite nei dangumi, nes jis­ Dievo sostas,

35 nei žeme, nes ji­Jo pakojis, nei Jeruzale, nes ji­didžiojo Karaliaus miestas.

36 Neprisiek nei savo galva, nes negali nė vieno plauko padaryti balto ar juodo.

37 Verčiau jūs sakykite: ‘Taip’, jei taip, ‘Ne’, jei ne, o kas viršaus, tai iš pikto”.

38 “Jūs girdėjote, jog buvo pasakyta: ‘Akis už akį’ ir ‘dantis už dantį’.

39 O Aš jums sakau: nesipriešinkite piktam, bet, jei kas tave muštų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą.

40 Jei kas nori su tavimi bylinėtis ir paimti tavo tuniką, atiduok jam ir apsiaustą.

41 Jei kas verstų tave nueiti mylią, nueik su juo dvi.

42 Prašančiam duok ir nuo norinčio iš tavęs pasiskolinti nenusigręžk.

43 Jūs girdėjote, jog buvo pasakyta: ‘Mylėk savo artimą’ ir nekęsk savo priešo.

44 O Aš jums sakau: mylėkite savo priešus, laiminkite jus keikiančius, darykite gera tiems, kurie nekenčia jūsų, ir melskitės už savo skriaudėjus ir persekiotojus,

45 kad būtumėte vaikai savo Tėvo, kuris danguje; Jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų.

46 Jei mylite tuos, kurie jus myli, kokį gi atlygį turite? Argi taip nesielgia ir muitininkai?

47 Ir jeigu sveikinate tik savo brolius, kuo gi viršijate kitus? Argi to nedaro ir muitininkai?

48 Taigi būkite tobuli, kaip ir jūsų Tėvas, kuris danguje, yra tobulas”.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Divine Love and Wisdom # 427

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 432  
  

427, 22. It is the same for charity and faith and their union as it is for volition and discernment and their union. There are two loves that are the grounds of a basic distinction in the heavens, namely heavenly love and spiritual love. Heavenly love is love for the Lord and spiritual love is love for our neighbor. The difference between these two loves is that heavenly love is a love for what is good, while spiritual love is a love for what is true. When we are moved by heavenly love, we do our acts of service out of love for what is good; while when we are moved by spiritual love we do them out of love for what is true. The marriage of heavenly love is with wisdom, and the marriage of spiritual love is with intelligence. Wisdom is doing what is good because it is good, and intelligence is doing what is good because it is true. This means that heavenly love acts out what is good, while spiritual love acts out what is true.

The only way I can describe the difference between these two loves is to say that people who are moved by heavenly love have wisdom written not on their memory but on their lives. This is because they do not talk about divine truths, they simply do them. In contrast, people who are moved by spiritual love have wisdom written on their memory, so they talk about divine truths and do them on the basis of the principles they hold in their memory.

Since people who are moved by heavenly love have wisdom written on their lives, whenever they hear something they know immediately whether it is true or not; and when they are asked whether something is true, they say either that it is or that it is not. They are the people referred to by the Lord's words, "Let your speech be 'Yes, yes; no, no'" (Matthew 5:37). Because this is their nature, they do not like it when people talk about faith. They say, "What is faith? Is it not wisdom? And what is charity? Is it not action?" If anyone says that faith is believing what we do not understand, they turn away and say, "That's crazy."

These are the people who live in the third heaven, and they are the wisest of all. People get that way in this world by applying whatever divine principles they hear directly to their lives with an aversion to evils as hellish and a total reverence for the Lord. Because they live in innocence, they look to others like little children; and because they never talk about truths of wisdom and there is no trace of self-importance in their conversation, they seem simple. However, when they hear others talking they can sense their whole love from their tone of voice and their whole intellect from what they are saying.

These are the people who are kept in the marriage of love and wisdom by the Lord. As already mentioned [381], they also reflect the heart region of heaven.

  
/ 432  
  

Thanks to the Swedenborg Foundation for the permission to use this translation.