Bible

 

Matas 3

Studie

   

1 Anomis dienomis pasirodė Jonas Krikštytojas ir pamokslavo Judėjos dykumoje,

2 skelbdamas: “Atgailaukite, nes prisiartino dangaus karalystė”.

3 O jis buvo tas, apie kurį pranašas Izaijas yra pasakęs: “Dykumoje šaukiančiojo balsas: ‘Paruoškite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite Jam takus!’ ”

4 Pats Jonas vilkėjo kupranugario vilnų apdaru, o strėnas buvo susijuosęs odiniu diržu. Jis maitinosi skėriais ir lauko medumi.

5 Tuomet Jeruzalė, visa Judėja ir visa Pajordanė ėjo pas jį.

6 Žmonės buvo jo krikštijami Jordano upėje ir išpažindavo savo nuodėmes.

7 Pamatęs daug fariziejų ir sadukiejų, einančių pas jį krikštytis, jis jiems sakė: “Angių išperos, kas perspėjo jus bėgti nuo ateinančios rūstybės?

8 Duokite vaisių, vertų atgailos!

9 Ir nebandykite ramintis: ‘Mūsų tėvas­Abraomas’. Aš jums sakau, kad Dievas gali pažadinti Abraomui vaikų iš šitų akmenų.

10 Štai kirvis jau prie medžių šaknų, ir kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, yra nukertamas ir įmetamas į ugnį.

11 Aš jus krikštiju vandeniu atgailai, bet Tas, kuris ateina po manęs,­galingesnis už mane, aš nevertas net Jo sandalų nuauti. Jis krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi.

12 Jo rankoje vėtyklė, ir Jis kruopščiai išvalys savo kluoną. Kviečius surinks į klėtį, o pelus sudegins neužgesinama ugnimi”.

13 Tuomet Jėzus iš Galilėjos atėjo prie Jordano pas Joną krikštytis.

14 Jonas Jį atkalbinėjo: “Aš turėčiau būti Tavo pakrikštytas, o Tu ateini pas mane!”

15 Bet Jėzus jam atsakė: “Šį kartą paklausyk! Taip mudviem dera įvykdyti visą teisumą”. Tada Jonas sutiko.

16 Pakrikštytas Jėzus tuoj išbrido iš vandens. Ir štai Jam atsivėrė dangus, ir Jis pamatė Dievo Dvasią, sklendžiančią žemyn it balandį ir nusileidžiančią ant Jo.

17 Ir štai balsas iš dangaus prabilo: “Šitas yra mano mylimas Sūnus, kuriuo Aš gėriuosi”.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Canons of the New Church # 17

  
/ 47  
  

17. CHAPTER IV. THE "HOLY SPIRIT" WHICH CAME UPON MARY SIGNIFIES THE DIVINE TRUTH, AND THE "POWER OF THE HIGHEST" WHICH OVERSHADOWED HER SIGNIFIES THE DIVINE GOOD FROM WHICH THE FORMER IS

1. The Holy Spirit is the Divine going forth, thus the Divine Truth teaching, reforming, regenerating, and making alive.

2. This is the Divine Truth, which Jehovah God spoke through the prophets, and which the Lord Himself spoke from His own mouth when He was in the world.

3. This Divine Truth, which also is "the Word", was in the Lord from His birth as a result of His conception. Afterwards it was increased beyond all measure, that is, infinitely, and this is meant by the Spirit of Jehovah having been put upon Him. [Isa. 42:1; Matt. 3:16.]

4. The Spirit of Jehovah is called the Holy Spirit inasmuch as "holy" in the Word is said of Divine Truth. It is because of this that the Lord's human born in Mary is said to be "Holy" (Luke 1); and the Lord Himself is said to be the "Only Holy" (Rev. 15:4); and that others are said to be holy, not from themselves, but from Him.

5. In the Word, Divine Good is termed "the Highest"; and so the "Power of the Highest" [Luke 1:35] signifies Power proceeding from Divine Good.

6. These two things, therefore, "the Holy Spirit coming upon" and "the power of the Highest overshadowing" signify both, namely, Divine Truth and Divine Good-the latter making the soul and the former the body-and their being communicated.

7. Consequently, in the Lord when newly-born those two were distinct, as soul and body are, but afterwards they were united.

8. In the same way as takes place in a man, who is born and afterwards regenerated.

  
/ 47  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.