Bible

 

Leviticus 22

Studie

   

1 Viešpats kalbėjo Mozei:

2 “Sakyk Aaronui ir jo sūnums, kad jie pagarbiai laikytų daiktus, kurie pašvęsti aukai, ir nesuteptų jų. Aš esu Viešpats.

3 Sakyk jiems ir jų palikuonims: ‘Jei kuris būdamas nešvarus paliestų tai, kas izraelitų pašvęsta aukoti Viešpačiui, bus išnaikintas iš Viešpaties akivaizdos. Aš esu Viešpats.

4 Kas iš Aarono palikuonių būtų raupsuotas ar nešvarus, nevalgys to, kas man pašvęsta, iki apsivalys. Kas prisiliestų prie mirusio arba prie turėjusio sėklos išsiliejimą,

5 arba prie šliaužiančio gyvio, arba kurio kito nešvaraus dalyko, kurio prisilietimas sutepa,

6 bus nešvarus iki vakaro ir nevalgys pašvęstųjų valgių, kol neapsiplaus vandeniu.

7 Nusileidus saulei, bus švarus ir galės valgyti pašvęstą maistą, nes tai jo maistas.

8 Jiems nevalia valgyti nugaišusio nei žvėries sudraskyto gyvulio, nes jais susiteps. Aš esu Viešpats.

9 Tegu jie laikosi mano įsakymų, kad nenusikalstų ir nemirtų. Aš esu Viešpats, kuris juos pašventinu.

10 Joks ateivis nevalgys švento maisto; jo nevalgys taip pat kunigo įnamis ir samdinys.

11 Bet kunigo vergas, pirktas už pinigus arba gimęs jo namuose, galės jį valgyti.

12 Jei kunigo duktė ištekės ne už kunigo, ji nevalgys švento maisto.

13 Bet, jei ji liktų našlė ar išsiskirtų ir neturėtų vaikų, sugrįžusi į savo tėvo namus, valgys tą maistą, kaip tai darydavo būdama mergaitė. Niekas iš pašalinių neturi teisės to maisto valgyti.

14 Kas nežiniomis valgytų šventą maistą, pridės penktą dalį prie to, ką suvalgė, ir atiduos kunigui.

15 Kunigai tenesutepa izraelitų šventų aukų, kurias jie aukoja Viešpačiui,

16 kad nenusikalstų valgydami šventas dovanas. Aš esu Viešpats, kuris juos pašventinu’ ”.

17 Viešpats kalbėjo Mozei:

18 “Sakyk Aaronui, jo sūnums ir visiems izraelitams: ‘Jei kas iš izraelitų ir gyvenančių tarp jų ateivių norėtų aukoti Viešpačiui, ar tai būtų įžado, ar laisvos valios auka, teatneša deginamajai Viešpaties aukai

19 sveiką patinėlį iš galvijų, avių ar ožkų.

20 Jei auka turėtų kokią ydą, jūs jos neaukokite, nes tai nepriimtina.

21 Jei kas aukotų Viešpačiui padėkos auką, ištesėdamas įžadą, ar laisvos valios auką, ji turi būti sveika iš galvijų ar avių.

22 Aklo, luošo, turinčio žaizdos randą, išberto, šašuoto ar su niežais gyvulio neaukokite Viešpačiui ir nieko iš jo nedeginkite ant aukuro.

23 Galviją ar avį su ilgesniu ar trumpesniu sąnariu leidžiama aukoti laisva valia, bet įžado aukai­jis nepriimtinas.

24 Neaukokite Viešpačiui jokio iškastruoto gyvulio; šito niekada nedarykite savo žemėje.

25 Taip pat nepriimkite ir neaukokite Dievui tokių gyvulių iš ateivio rankos, nes tai yra sugedę ir sutepta; tokia auka nepriimtina’ ”.

26 Viešpats kalbėjo Mozei:

27 “Veršiukas, ėriukas ar ožiukas septynias dienas liks prie savo motinos; aštuntą dieną ar vėliau galės būti aukojamas Viešpačiui.

28 Nepjaukite karvės nei avies tą pačią dieną su jos jaunikliu.

29 Kai aukosite padėkos auką Viešpačiui, aukokite ją laisva valia.

30 Ją suvalgykite tą pačią dieną ir nieko nepalikite kitos dienos rytui. Aš esu Viešpats.

31 Laikykitės mano įsakymų ir juos vykdykite. Aš esu Viešpats.

32 Nesutepkite mano švento vardo. Aš esu šventas tarp izraelitų ir pašventinu jus.

33 Aš išvedžiau jus iš Egipto žemės, kad būčiau jūsų Dievas. Aš esu Viešpats”.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Apocalypse Revealed # 625

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 962  
  

625. For they are without blemish before the throne of God. This symbolically means, because they are governed by truths springing from goodness from the Lord.

Being without blemish symbolizes people who are not caught up in falsities, who accordingly are governed by truths; for blemishes symbolize falsities, especially falsities springing from evil. The throne of God symbolizes the Lord and heaven (nos. 14, 233). And because people governed by good from the Lord all appear as though governed by truths, therefore their being without blemish before the throne of God means symbolically that they are governed by truths that spring from goodness received from the Lord.

The reason is that people who are led by the Lord are all kept in a state of goodness received from Him, and from that goodness springs naught but truth. Even if falsity springs from it, it is apparent falsity, and this the Lord regards as akin to truth, being only of another color through a modification of the light of heaven. For the goodness that is present within it thus qualifies it.

It is possible, indeed, for falsity to spring from evil, and also for falsity to spring from goodness. The two may appear in outward form alike, but still they are totally different, because that which lies within forms the essence of each and produces its character.

Since blemishes symbolize falsities, therefore it was forbidden for any of the offspring of Aaron who had a defect to approach the altar or to enter within the veil (Leviticus 21:17-23). This meant that they were to be without blemish.

Moreover, the Israelites were also forbidden to offer a sacrifice of cattle, calves, sheep, goats, or lambs which had a blemish (Leviticus 22:19-25). The blemishes, too, are listed there.

  
/ 962  
  

Many thanks to the General Church of the New Jerusalem, and to Rev. N.B. Rogers, translator, for the permission to use this translation.