Bible

 

Teisėjai 1

Studie

1 Jozuei mirus, izraelitai klausė Viešpaties: “Kas iš mūsų eis pirmas kare su kanaaniečiais?”

2 Viešpats atsakė: “Judas eis pirmas; Aš atidaviau žemę į jo rankas”.

3 Tada Judas tarė savo broliui Simeonui: “Eime su manimi į mano kraštą ir kariaukime prieš kanaaniečius! Po to aš trauksiu su tavimi į tavo kraštą”. Ir Simeonas nuėjo su juo.

4 Juodu išžygiavo, ir Viešpats atidavė į jų rankas kanaaniečius ir perizus; jie išžudė prie Bezeko dešimt tūkstančių vyrų.

5 Ten jie sutiko Adoni Bezeką, kariavo prieš jį ir sumušė kanaaniečius ir perizus.

6 Adoni Bezekas pabėgo, bet jie vijosi jį ir sugavę nukirto jam rankų ir kojų nykščius.

7 Adoni Bezekas tarė: “Septyniasdešimt karalių su nukirstais rankų bei kojų nykščiais rinkdavo mano pastalėje trupinius. Kaip aš dariau, taip ir Dievas man atlygino”. Jie nuvedė jį į Jeruzalę, kur jis mirė.

8 Judas kariavo prieš Jeruzalę, užėmęs ją, gyventojus išžudė kardu ir miestą padegė.

9 Paskui jis kariavo prieš kanaaniečius, gyvenusius kalnyne, pietuose, žemumoje

10 ir Hebrone; sumušė Šešają, Ahimaną ir Talmają. Hebronas anksčiau vadinosi Kirjat Arba.

11 Iš ten jie žygiavo prieš Debyrą, kuris anksčiau vadinosi Kirjat Seferas.

12 Tada Kalebas tarė: “Kas nugalės Kirjat Seferą ir jį užims, tam duosiu savo dukterį Achsą į žmonas”.

13 Jį užėmė jaunesniojo Kalebo brolio Kenazo sūnus Otnielis. Kalebas atidavė jam savo dukterį Achsą.

14 Kai ji ištekėjo, Otnielis prikalbėjo ją prašyti iš savo tėvo dirbamos žemės. Jai nulipus nuo asilo, Kalebas klausė: “Ko nori?”

15 Ji tarė jam: “Tėve, palaimink mane! Tu davei man sausos žemės, duok man ir vandens versmių”. Tada Kalebas davė jai aukštutines ir žemutines versmes.

16 Mozės uošvio kenito palikuonys traukė iš Palmių miesto su Judu į pietus Arado link. Ten nuėję, jie apsigyveno.

17 Po to Judas su savo broliu Simeonu sumušė kanaaniečius, gyvenusius Cefate, ir sunaikino jį. Todėl tą miestą pavadino Horma.

18 Judas užėmė Gazą, Aškeloną ir Ekroną su jų apylinkėmis.

19 Viešpats buvo su Judu, ir jis užėmė kalnyną. Bet jis nepajėgė išstumti lygumos gyventojų, nes jie turėjo geležinių kovos vežimų.

20 Jie atidavė Kalebui Hebroną, kaip Mozė buvo įsakęs, iš kurio jis išvarė tris Anako sūnus.

21 Benjamino vaikai neišstūmė jebusiečių, gyvenusių Jeruzalėje; jie pasiliko gyventi su benjaminitais iki šios dienos.

22 Juozapo palikuonys žygiavo prieš Betelį, ir Viešpats buvo su jais.

23 Juozapo palikuonys siuntė žvalgus į Betelį, kuris anksčiau vadinosi Lūzas.

24 Žvalgai, sutikę žmogų, išeinantį iš miesto, jam tarė: “Parodyk mums įėjimą į miestą, mes tavęs pasigailėsime”.

25 Jis parodė jiems įėjimą į miestą. Jie išžudė miesto gyventojus kardu, bet tą vyrą ir jo šeimą paleido.

26 Tas vyras, nukeliavęs į hetitų šalį, įkūrė miestą ir jį pavadino Lūzu. Jis taip vadinasi iki šios dienos.

27 Manasas neišvarė Bet Šeano, Taanacho, Doro, Ibleamo ir Megido gyventojų iš jų miestų ir kaimų; kanaaniečiai ir toliau gyveno šalyje.

28 Izraelis sustiprėjęs privertė kanaaniečius mokėti duoklę, bet jų neišvarė.

29 Ir Efraimas neišvarė kanaaniečių, gyvenančių Gezeryje; kanaaniečiai liko gyventi Gezeryje tarp jų.

30 Ir Zabulonas neišvarė Kitrono bei Nahalolo gyventojų; ir kanaaniečiai gyveno tarp jų, mokėdami duoklę.

31 Ašeras neišvarė gyventojų iš Sidono, Achlabo, Achzibo, Helbos, Afeko ir ehobo.

32 Ašerai gyveno tarp kanaaniečių, to krašto gyventojų, nes jie nebuvo išvaryti.

33 Neftalis irgi neišvarė Bet Šemešo nei Bet Anato gyventojų; jie liko gyventi Kanaano šalyje, bet mokėjo Neftaliui duoklę.

34 Amoritai spaudė Dano giminę kalnuose ir neleido jiems nusileisti į lygumą.

35 Amoritai toliau gyveno Har Herese, Ajalone ir Šaalbime. Tačiau Juozapo giminė nugalėjo juos ir privertė mokėti duoklę.

36 Amoritų žemės tęsėsi nuo Akrabimo aukštumos ir Selos į kalnus.

Ze Swedenborgových děl

 

Coronis (An Appendix to True Christian Religion) # 41

  
/ 60  
  

41. The successive states of this Church-which are: rise or morning; progression into light, and day; vastation or evening, and consummation or night - it is not permitted to follow up with a description in the same manner as we before described the states of the Most Ancient Church, because the states of that Church cannot be so collected from our Word; for the posterity of Noah, through his three sons, is recorded only in a summary, in one or two pages; and, moreover, that Church was spread through many kingdoms, and in each kingdom it differed, and hence that Church underwent and ran through the states mentioned in a different manner.

[2] That THE FIRST AND SECOND STATE THEREOF in the regions round about the Jordan and about Egypt, was like the "garden of Jehovah," is evident from the words:

The plain of Jordan... was... like the garden of Jehovah, like the land of Egypt, where thou comest unto Zoar (Gen. 13:10).

And that the like was the case with Tyre, appears from the following:

Thou prince of Tyre,... full of wisdom, and perfect in beauty. Thou hast been in... the garden of God; every precious stone was thy covering;... thou was perfect in thy ways, from the day that thou wast created until perversity was found in thee. (Ezek. 28:12-15).

That Asshur was like a "cedar in Lebanon," appears from the following:

Behold, Asshur is a cedar in Lebanon, beautiful in branch, lofty in height;... all the birds of the heavens nested in his branches, and under his branches did every beast of the field bring forth its young, and in his shadow dwelt all great nations:... No tree in the garden of God was equal to him in beauty,... and all those trees of Eden, that were in the garden of God, envied him (Ezek. 31:3-9).

That wisdom flourished in Arabia, is evident from the queen of Sheba's journey to Solomon (1 Kings 10:1-13); also from the three wise men who came to the new-born Jesus, a star going before them (Matt. 2:1-12).

[3] THE THIRD AND FOURTH STATE OF THAT CHURCH, which was that of its vastation and consummation, is described in various places in the Word, both in its historical and prophetical parts. The consummation of the nations round about the Jordan, or round about the land of Canaan, is described by the destruction of Sodom, Gomorrah, Admah and Zeboim (Gen. 19); the consummation of the Church of the nations within the Jordan, or in the land of Canaan, is described in Joshua and in the Book of Judges by the expulsion of some and the extermination of others. The consummation of that Church in Egypt, is described by the drowning of Pharaoh and the Egyptians in the Red Sea (Exod. 14). And so on.

  
/ 60  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.