Bible

 

Jeremijas 48

Studie

   

1 Kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas, apie Moabą sako: “Vargas Nebojui, jis apiplėštas; Kirjataimai paimti, tvirtovė sugėdinta ir sunaikinta.

2 Moabo garbė praėjo. Priešai Hešbone galvojo tave sunaikinti: ‘Pulkime, sunaikinkime Moabą ir pašalinkime jį iš tautų tarpo!’ Tu, Madmeno mieste, irgi nutilsi, kardas sunaikins tave!

3 Šauksmas girdimas Horonaimuose, plėšimas ir didelis sunaikinimas.

4 Moabas sunaikintas, verkia jo kūdikiai.

5 Jie kyla Luhito šlaitu verkdami, nusileidžia į Horonaimus, jų priešai girdi verksmą dėl sunaikinimo.

6 Bėkite, būkite kaip kadagys dykumoje.

7 Kadangi pasitikėjai savo darbais ir turtais, tu būsi paimtas. Kemošas išeis į nelaisvę kartu su kunigais ir kunigaikščiais.

8 Sunaikinimas pasieks kiekvieną miestą, nė vienas neišsigelbės. Slėniai ir lygumos bus sunaikintos.

9 Duokite Moabui sparnus, kad jis galėtų pabėgti! Jis bus visai sunaikintas, miestai ištuštės.

10 Prakeiktas, kas Viešpaties įsakymą nenoriai vykdo ir kas saugo savo kardą nuo kraujo.

11 Moabas gyveno be rūpesčių nuo pat savo jaunystės, jo mielės nusėdo; jis nebuvo perpilamas iš indo į indą ir nebuvo ištremtas. Todėl jo skonis liko tas pats ir kvapas nepasikeitė.

12 Ateis laikas, kai Aš siųsiu jam pilstytojų, kurie jį perpils, jo ąsočius ištuštins ir sudaužys.

13 Moabas gėdysis Kemošo, kaip Izraelis gėdijosi Betelio, kuriuo pasitikėjo.

14 Kaip galite sakyti: ‘Mes esame galingi vyrai, karžygiai!’

15 Moabas apiplėštas, jo miestai sunaikinti, rinktiniai jaunuoliai išėjo į pražūtį,­sako Karalius, kareivijų Viešpats.­

16 Moabo sunaikinimas artėja.

17 Apverkite jį, kaimynai ir visi, kurie žinote jo vardą. Sulaužytas jo stiprusis skeptras, puikioji lazda!

18 Nusileisk iš savo šlovės sosto į purvą, Dibono dukra! Moabo naikintojas ateis ir sugriaus tavo tvirtoves.

19 Sustok pakelėje, Aroero gyventoja, ir klausk pabėgėlį, kas atsitiko?

20 Moabas yra sumuštas ir nugalėtas! Šaukite ir dejuokite! Praneškite Arnone, kad Moabas apiplėštas.

21 Bausmė atėjo lygumos kraštui: Holonui, Jahacui, Mefaatui,

22 Dibonui, Nebojui, Bet Diblataimams,

23 Kirjataimams, Bet Gamului, Bet Meonui,

24 Kerijotams, Bocrai ir visiems Moabo miestams.

25 Nukirstas Moabo ragas ir jo petys sutriuškintas,­sako Viešpats.­

26 Nugirdykite jį, nes jis didžiavosi prieš Viešpatį. Moabas voliosis savo vėmaluose ir taps pajuoka.

27 Ar nesityčiojai iš Izraelio, lyg jis būtų vagis?

28 Moabo gyventojai, pasitraukite iš miestų ir gyvenkite uolose kaip balandžiai, susikrovę lizdą aukštai skardžiuose.

29 Mes girdėjome apie Moabo išdidumą, puikybę, akiplėšiškumą ir pasididžiavimą.

30 Aš žinau, kad jo pasigyrimas yra tuščias ir darbai niekam tikę.

31 Aš verkiu ir dejuoju Moabo ir Kir Hereso žmonių.

32 Aš verkiu dėl tavęs, Sibmos vynuogyne, daugiau negu dėl Jazero. Tavo atžalos nusidriekė per jūrą ir pasiekė Jazerą. Naikintojas užpuolė tavo vasaros vaisius ir vynuogyno derlių.

33 Džiaugsmas ir linksmybė dingo iš derlingų Moabo laukų. Aš pašalinau vyną iš spaustuvo, vyno mynėjas nebemina jo, džiaugsmo šūksnių negirdėti.

34 Šauksmas iš Hešbono pasiekia Elealę, jų aimanos girdimos iki Jahaco, o iš Coaro­iki Horonaimų ir Eglat Šelišijos. Ir Nimrimų vandenys išseks.

35 Aš sustabdysiu Moabe aukojimą ir smilkymą jų dievams aukštumose.

36 Mano širdis dejuoja kaip fleita dėl Moabo ir Kir Hereso žmonių. Jie neteko visų savo turtų, kuriuos turėjo.

37 Visų galvos nuskustos ir barzdos nukirptos; rankos suraižytos ir strėnos padengtos ašutinėmis.

38 Ant visų Moabo stogų ir aikštėse girdisi tik dejavimas. Aš sudaužiau Moabą kaip netinkamą indą,­sako Viešpats.­

39 Jie dejuos, sakydami: ‘Kaip sudaužytas, kaip sugėdintas Moabas!’ Jis taps pajuoka ir pasibaisėjimu visoms aplinkinėms tautoms.

40 Jis atskrenda kaip erelis ir ištiesia sparnus virš Moabo.

41 Jis paims tvirtoves ir miestus. Tą dieną Moabo kariai bus nuliūdę ir išsigandę kaip moterys.

42 Moabo tauta bus sunaikinta, nes ji didžiavosi prieš Viešpatį.

43 Išgąstis, duobė ir spąstai laukia jūsų, Moabo gyventojai!

44 Kas pabėgs nuo išgąsčio, įkris į duobę, kas išlips iš duobės, pateks į spąstus. Tai ištiks Moabą jų aplankymo metu.

45 Bėgantys ir netekę jėgų sustos Hešbono pavėsyje. Bet ugnis išeis iš Hešbono ir liepsna iš Sihono ir praris Moabo kaktą ir triukšmadarių galvos vainiką.

46 Vargas tau, Moabai! Tu žuvai, Kemošo tauta! Tavo sūnūs yra ištremti, tavo dukterys pateko į nelaisvę.

47 Bet Aš parvesiu Moabo ištremtuosius paskutinėmis dienomis,­ sako kareivijų Viešpats”. Toks yra Moabo teismas.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Sacred Scripture # 103

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 118  
  

103. We can tell from the books of Moses that there was a Word among the ancients because he mentioned it and excerpted from it (Numbers 21:14-15, 27-30). We can tell that the narrative portions of that Word were called “The Wars of Jehovah, ” and that the prophetic portions were called “Pronouncements.” Moses quoted the following from the historical narratives of that Word:

Therefore it says in The Book of the Wars of Jehovah, “Waheb in Suphah and the rivers Arnon, a watercourse of rivers that goes down to [where] Ar is inhabited and rests along the border of Moab.” (Numbers 21:14-15)

In that Word as in ours, the wars of Jehovah were understood to be, and served to describe in detail, the Lord’s battles against hell and his victories over it when he would come into the world. These same battles are meant and described time after time in the historical narratives of our Word - in Joshua’s battles against the nations of the land of Canaan, for example, and in the wars of the judges and the kings of Israel.

[2] Moses quoted the following from the prophetic portions of that Word:

Therefore those who make pronouncements say, “Come to Heshbon! The city of Sihon will be built up and fortified, because fire has gone out from Heshbon, flame from the city of Sihon. It has devoured Ar of Moab, those who occupy the heights of Arnon. Woe to you, Moab! You have perished, people of Chemosh; he has made his sons fugitives and sent his daughters into captivity to Sihon, king of the Amorites. With arrows we have dealt with them; Heshbon has perished as far as Dibon, and we have spread destruction as far as Nophah, which extends to Medeba.” (Numbers 21:27-30)

Translators change [the title of] this to “Composers of Proverbs, ” but it should be called “Makers of Pronouncements” or “Prophetic Pronouncements, ” as we can tell from the meaning of the word moschalim in Hebrew. It means not only proverbs but also prophetic utterances, as in Numbers 23:7, 18; 24:3, 15 where it says that Balaam gave forth his pronouncement, which was actually a prophetic utterance and was about the Lord. In these instances each of his pronouncements is called a mashal in the singular. There is also the fact that what Moses quoted from this source are not proverbs but prophecies.

[3] We can see that this Word was similarly divine or divinely inspired from a passage in Jeremiah where we find almost the same words:

A fire has gone out from Heshbon and a flame from the midst of Sihon, which has devoured the corner of Moab and the top of the children of tumult. Woe to you, Moab! The people of Chemosh have perished, for your sons have been carried off into captivity and your daughters into captivity. (Jeremiah 48:45-46)

Further, both David and Joshua mention another prophetic book of the former Word, The Book of Jasher or The Book of the Righteous One. Here is where David mentions it:

David lamented over Saul and over Jonathan and wrote, “‘To Teach the Children of Judah the Bow.’ (You will find this written in The Book of Jasher.)” (2 Samuel 1:17-18)

Here is where Joshua mentions it:

Joshua said, “‘Come to rest, O sun, in Gibeon; and, O moon, in the valley of Aijalon.’ Is this not written in The Book of Jasher?” (Joshua 10:12-13)

Then too, I have been told that the first seven chapters of Genesis are right there in that ancient Word, so that not the slightest word is missing.

  
/ 118  
  

Thanks to the Swedenborg Foundation for their permission to use this translation.