Bible

 

Jeremijas 33

Studie

   

1 Viešpats vėl kalbėjo Jeremijui, kai jis tebebuvo uždarytas sargybos kieme:

2 “Taip sako Viešpats, kuris sukūrė žemę, sutvėrė ją ir padėjo pamatus, Viešpats yra Jo vardas:

3 ‘Šaukis manęs, tai išklausysiu tave ir parodysiu tau didelių bei nesuvokiamų dalykų, apie kuriuos nieko nežinai’.

4 Nes taip sako Viešpats, Izraelio Dievas, apie šį miestą ir Judo karaliaus namus, kurie buvo sugriauti, kad pastatytų pylimus ir įtvirtinimus:

5 Chaldėjai įsiverš ir pripildys gatves lavonų. Aš savo rūstybėje juos išžudysiu ir nusigręšiu nuo šito miesto dėl jo piktybių.

6 Bet Aš juos vėl išgelbėsiu ir išgydysiu, atversiu jiems taikos ir tiesos gausybę.

7 Aš parvesiu Judo ir Izraelio belaisvius ir atstatysiu juos, kaip buvo pradžioje;

8 nuplausiu jų nuodėmes ir atleisiu nusikaltimus, kuriais jie man nusikalto.

9 Šis miestas bus man džiaugsmas, pasigyrimas ir garbė visose žemės tautose. Kai jos išgirs apie gerovę ir perteklių, kurį jiems duosiu, jos išsigandusios drebės’.

10 Taip sako Viešpats: ‘Šioje vietoje, apie kurią jūs sakote, kad ji yra tuščia, be žmonių ir gyvulių, Judo miestuose ir Jeruzalės gatvėse, kurios yra tuščios, be gyventojų, be žmonių ir gyvulių, vėl girdėsis

11 džiaugsmo ir linksmybės balsai, jaunikio ir jaunosios balsas ir balsai tų, kurie, nešdami gyriaus aukas į Viešpaties namus, sakys: ‘Girkite kareivijų Viešpatį, nes Viešpats yra geras ir Jo gailestingumas amžinas’. Aš atstatysiu kraštą, koks jis buvo,­sako Viešpats’.

12 Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Šioje tuščioje vietoje, kuri yra be žmonių ir gyvulių, ir kituose jos miestuose vėl bus gyvuliams ganyklų, o ganytojams ir jų bandoms poilsio vietų.

13 Kalnų, lygumų ir pietų krašto miestuose, Benjamino krašte, apie Jeruzalę ir Judo miestuose bandos praeis pro rankas to, kuris jas skaičiuos,­sako Viešpats’.

14 Ateina dienos,­sako Viešpats,­kai Aš įvykdysiu pažadą, duotą Izraeliui ir Judui.

15 Tuomet Aš išauginsiu teisumo atžalą iš Dovydo palikuonių. Jis vykdys krašte teisumą ir teisingumą.

16 Tuo laiku Judas bus išgelbėtas ir Jeruzalė gyvens saugiai. Ji bus vadinama: ‘Viešpats­mūsų teisumas’.

17 Nes taip sako Viešpats: ‘Dovydas nepritrūks vyro, kuris sėdėtų Izraelio soste,

18 ir Levio giminės kunigai nepritrūks vyrų, aukojančių deginamąsias aukas, deginančių duonos aukas ir pjaunančių aukas mano akivaizdoje,­sako kareivijų Viešpats’ ”.

19 Viešpats kalbėjo Jeremijui:

20 “Jei jūs galite pakeisti mano sandorą su diena ir naktimi, kad naktis ir diena neateitų savo metu,

21 tai galėtų būti pakeista ir mano sandora su mano tarnu Dovydu, kad vienas iš jo sūnų viešpataus jo soste, ir sandora su kunigais levitų kilmės, mano tarnais.

22 Kaip dangaus žvaigždės ir jūros smiltys nesuskaitomos, taip Aš padauginsiu Dovydo palikuonis ir levitus, man tarnaujančius”.

23 Viešpats vėl kalbėjo Jeremijui:

24 “Ar nepastebėjai, kaip žmonės kalba: ‘Viešpats atmetė abi gimines, kurias buvo išsirinkęs’? Taip jie niekina mano tautą. Ji jų akyse nebėra tauta.

25 Kaip Aš sukūriau dieną ir naktį, dangui ir žemei daviau įstatus,

26 taip Aš neatmesiu Jokūbo giminės ir mano tarno Dovydo palikuonių. Abraomo, Izaoko ir Jokūbo palikuonims Aš paskirsiu valdovus iš Dovydo giminės. Nes Aš parvesiu juos iš nelaisvės ir pasigailėsiu jų”.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Doctrine of the Sacred Scripture # 87

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 118  
  

87. The case is the same with all other such instances. Take, for example, places where joy is mentioned and also gladness, as in the following:

Behold, joy and gladness, the slaying of oxen.... (Isaiah 22:13)

They shall obtain joy and gladness; sorrow and sighing shall flee away. (Isaiah 35:10, 51:11)

...cut off...from the house of our God [are] joy and gladness. (Joel 1:16)

(Taken from them will be) the sound of joy and the sound of gladness.... (Jeremiah 7:34, 25:10)

...the fast of the tenth [month] shall be for the house of Judah an occasion of joy and gladness.... (Zechariah 8:19)

...that we may rejoice...all our days! Make us glad.... (Psalms 90:14-15)

Be glad in Jerusalem; rejoice in her.... (Isaiah 66:10)

Rejoice and be glad, O daughter of Edom.... (Lamentations 4:21)

The heavens will be glad, the earth will rejoice. (Psalms 96:11)

(They) will make me hear joy and gladness.... (Psalms 51:8)

Joy and gladness will be found in (Zion), confession and the sound of singing. (Isaiah 51:3)

(There will be) gladness, and many will rejoice at His birth. (Luke 1:14)

I will cause to cease...the sound of joy and the sound of gladness, the voice of the bridegroom and the voice of the bride. (Jeremiah 7:34, 16:9, cf. 25:10)

Again there shall be heard in this place...the sound of joy and the sound of gladness, the voice of the bridegroom and the voice of the bride.... (Jeremiah 33:10-11)

And elsewhere.

[2] Both joy and gladness are mentioned together because joy has to do with goodness and gladness with truth; or to put it another way, because joy is connected with love and gladness with wisdom. For joy is an expression of the heart, and gladness an expression of the soul; or to put it another way, joy is a matter of the will, and gladness of the intellect.

That a marriage of the Lord and the church is present in these expressions as well is apparent from the declaration, “the sound of joy and the sound of gladness, the voice of the bridegroom and the voice of the bride” (Jeremiah 7:34, 16:9, 25:10, 33:10-11), in which the Lord is the bridegroom and the church is the bride. That the Lord is the bridegroom may be seen in Matthew 9:15, Mark 2:19-20, and Luke 5:34-35; and that the church is the bride, in Revelation 21:2, 9 and 22:17. That is why John the Baptist says of Jesus, “He who has the bride is the bridegroom” (John 3:29).

  
/ 118  
  

Thanks to the General Church of the New Jerusalem, and to Rev. N.B. Rogers, translator, for the permission to use this translation.