Bible

 

Genesis 5

Studie

   

1 Šita yra Adomo palikuonių knyga. Kai Dievas sutvėrė žmogų, Jis padarė jį panašų į Dievą.

2 Jis sutvėrė vyrą ir moterį, palaimino juos ir pavadino juos Adomu tą dieną, kai jie buvo sutverti.

3 Kai Adomas buvo šimto trisdešimties metų, jam gimė sūnus pagal jo panašumą ir atvaizdą, kurį pavadino Setu.

4 Po Seto gimimo Adomas dar gyveno aštuonis šimtus metų ir susilaukė sūnų bei dukterų.

5 Taigi Adomo amžius buvo devyni šimtai trisdešimt metų, ir jis mirė.

6 Setas, būdamas šimto penkerių metų, susilaukė Eno.

7 Setas, gimus Enui, dar gyveno aštuonis šimtus septynerius metus ir susilaukė sūnų bei dukterų.

8 Taigi Seto amžius buvo devyni šimtai dvylika metų, ir jis mirė.

9 Enas, būdamas devyniasdešimties metų, susilaukė Kainamo.

10 Enas, gimus Kainamui, dar gyveno aštuonis šimtus penkiolika metų ir susilaukė sūnų bei dukterų.

11 Taigi Eno amžius buvo devyni šimtai penkeri metai, ir jis mirė.

12 Kainamas, būdamas septyniasdešimties metų, susilaukė Malaleelio.

13 Kainamas, gimus Malaleeliui, dar gyveno aštuonis šimtus keturiasdešimt metų ir susilaukė sūnų bei dukterų.

14 Taigi Kainamo amžius buvo devyni šimtai dešimt metų, ir jis mirė.

15 Malaleelis, būdamas šešiasdešimt penkerių metų, susilaukė Jareto.

16 Malaleelis, gimus Jaretui, dar gyveno aštuonis šimtus trisdešimt metų ir susilaukė sūnų bei dukterų.

17 Taigi Malaleelio amžius buvo aštuoni šimtai devyniasdešimt penkeri metai, ir jis mirė.

18 Jaretas, būdamas šimto šešiasdešimt dvejų metų, susilaukė Henocho.

19 Jaretas, gimus Henochui, dar gyveno aštuonis šimtus metų ir susilaukė sūnų bei dukterų.

20 Taigi Jareto amžius buvo devyni šimtai šešiasdešimt dveji metai, ir jis mirė.

21 Henochas, būdamas šešiasdešimt penkerių metų, susilaukė Matūzalio.

22 Henochas, gimus Matūzaliui, vaikščiojo su Dievu tris šimtus metų ir susilaukė sūnų bei dukterų.

23 Taigi Henocho amžius buvo trys šimtai šešiasdešimt penkeri metai.

24 Henochas vaikščiojo su Dievu, ir jo nebeliko, nes Dievas jį pasiėmė.

25 Matūzalis, būdamas šimto aštuoniasdešimt septynerių metų, susilaukė Lamecho.

26 Matūzalis, gimus Lamechui, dar gyveno septynis šimtus aštuoniasdešimt dvejus metus ir susilaukė sūnų bei dukterų.

27 Taigi Matūzalio amžius buvo devyni šimtai šešiasdešimt devyneri metai, ir jis mirė.

28 Lamechas, būdamas šimto aštuoniasdešimt dvejų metų, susilaukė sūnaus,

29 kurį jis pavadino Nojumi, sakydamas: “Šitas mus paguos mūsų darbuose ir mūsų rankų triūse žemėje, kurią Viešpats prakeikė”.

30 Lamechas, gimus Nojui, dar gyveno penkis šimtus devyniasdešimt penkerius metus ir susilaukė sūnų bei dukterų.

31 Taigi Lamecho amžius buvo septyni šimtai septyniasdešimt septyneri metai, ir jis mirė.

32 Nojus, būdamas penkių šimtų metų, susilaukė Semo, Chamo ir Jafeto.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Arcana Coelestia # 521

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 10837  
  

521. 'He was no more for God took him' means that that doctrine reserved for use by descendants. He was no more. As regards Enoch, that which the Most Ancient Church had perceived, as has been stated, was converted by him into doctrine, something that had not been allowed to people of that period. For knowing something from perception is altogether different from learning it from doctrine. People who have perception have no need to learn through the channel of formulated doctrine what they know already. Take, for the sake of illustration, someone who knows already how to think clearly. He has no need to learn rules on how to think. If he did so his ability to think clearly would perish, as happens to people buried in the dust of sheer intellectualism. In the case of people whose knowledge comes from perception, the Lord grants them to know what good and truth are through an internal channel, while those who learn from doctrine are granted it by an external channel, that is, by way of the physical senses. The difference between the two is like that between light and darkness. Furthermore the perceptions of the celestial man lie beyond all description, for they enter into the smallest details and are for ever varied according to states and attendant circumstances. Now as it was foreseen that the perceptivity of the Most Ancient Church would perish, and that subsequently people would learn what truth and good were by means of doctrines, that is, they would come to the light by way of darkness, it is therefore said here that 'God took him', which is to say, He preserved such doctrine for the use of descendants.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.