Bible

 

Genesis 48

Studie

   

1 Po tų įvykių Juozapas sužinojo, kad jo tėvas serga. Jis pasiėmė su savimi abu sūnus­Manasą ir Efraimą.

2 Jokūbui buvo pranešta, kad ateina Juozapas, ir Izraelis sukaupė savo jėgas, ir atsisėdo lovoje.

3 Jokūbas tarė Juozapui: “Visagalis Dievas man pasirodė Lūzoje, Kanaano šalyje, ir palaimino mane,

4 ir pasakė: ‘Aš padarysiu tave vaisingą ir padauginsiu, padarysiu iš tavęs daugybę tautų ir šitą kraštą duosiu tavo palikuonims amžinon nuosavybėn’.

5 Abu tavo sūnūs, gimę Egipte pirmiau, negu aš atvykau pas tave, man priklauso. Efraimas ir Manasas priklausys man taip, kaip ir ubenas su Simeonu.

6 O tavo vaikai, kurie gims po jų, tau priklausys. Jie bus vadinami pagal brolius savo paveldėtose dalyse.

7 Man keliaujant iš Mesopotamijos, kelyje mirė achelė; ją palaidojau pakeliui į Efratą, kuri yra Betliejus”.

8 Izraelis, pamatęs Juozapo sūnus, klausė: “Kas šitie?”

9 Juozapas atsakė tėvui: “Jie yra mano sūnūs, kuriuos Dievas man čia davė”. Jis sakė: “Atvesk juos prie manęs, kad juos palaiminčiau!”

10 Izraelio akys buvo aptemusios dėl senatvės, jis vos matė. Privedus juos prie jo, jis apkabinęs juos pabučiavo

11 ir tarė Juozapui: “Aš nesitikėjau pamatyti tave, o dabar štai Dievas man parodė net ir tavo vaikus!”

12 Tada Juozapas atitraukė sūnus nuo jo kelių ir nusilenkė iki žemės.

13 Po to Juozapas paėmė savo dešine Efraimą ties Izraelio kaire ir savo kairiąja Manasą ties Izraelio dešine ir juos privedė prie jo.

14 Izraelis, ištiesęs savo dešinę, uždėjo ant Efraimo galvos, nors jis buvo jaunesnysis, ir savo kairę ant pirmagimio Manaso galvos, taip padarydamas sąmoningai.

15 Ir jis laimino Juozapą: “Dievas, kurio akivaizdoje vaikščiojo mano tėvai Abraomas ir Izaokas, Dievas, kuris vedė mane per visą mano gyvenimą iki pat šios dienos,

16 angelas, kuris mane išgelbėjo iš viso pikto, tepalaimina šiuos vaikus! Tebūna jie vadinami mano vardu ir mano tėvų Abraomo ir Izaoko vardu ir jų palikuonys tedaugėja žemėje!”

17 Juozapas, pamatęs tėvą laikant dešinę ranką ant Efraimo galvos, buvo nepatenkintas. Jis paėmė savo tėvo ranką, norėdamas ją perkelti nuo Efraimo galvos ant Manaso galvos,

18 ir tarė: “Ne taip, tėve! Šitas pirmagimis! Padėk savo dešinę ant jo galvos”.

19 Bet jo tėvas nesutiko ir sakė: “Aš žinau, mano sūnau, aš žinau. Jis irgi taps tauta ir bus didis. Tačiau jo jaunesnysis brolis bus didesnis už jį ir jo palikuonys taps daugybe tautų”.

20 Jis juos laimino: “Tavo vardu bus laiminama Izraelyje, kur sakys: ‘Dievas tepadaro tave kaip Efraimą ir Manasą’ ”. Taip jis pastatė Efraimą pirma Manaso.

21 Izraelis tarė Juozapui: “Aš mirsiu, bet Dievas bus su jumis ir jus parves atgal į jūsų tėvų šalį.

22 Be to, aš daviau tau viena dalimi daugiau negu tavo broliams, kurią atėmiau iš amoritų savo kardu ir savo lanku”.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Arcana Coelestia # 6255

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 10837  
  

6255. Verses 10-14. And the eyes of Israel were heavy with old age; he could not see. And he brought them near unto him; and he kissed them and embraced them. And Israel said unto Joseph, I had not thought to see thy faces, and lo God hath made me see thy seed also. And Joseph brought them away from his thighs; and he bowed himself with his face to the earth. And Joseph took them both, Ephraim in his right hand on Israel’s left hand, and Manasseh in his left hand on Israel’s right hand, and brought them near unto him. And Israel put forth his right hand, and put it upon Ephraim’s head, and he was the younger; and his left hand upon Manasseh’s head; he put forth his hands crosswise; for Manasseh was the firstborn.

“And the eyes of Israel were heavy,” signifies his obscure perception; “with old age,” signifies because at the end of the representation; “he could not see,” signifies no advertence; “and he brought them near unto him,” signifies presence; “and he kissed them,” signifies conjunction from the affection of truth; “and embraced them,” signifies conjunction from the affection of good; “and Israel said unto Joseph,” signifies elevation to the internal; “I had not thought to see thy faces,” signifies that he had had no hope of the influx of his love; “and lo God hath made me see thy seed also,” signifies that not only was the influx of love perceived, but also the good and truth thence derived; “and Joseph brought them away from his thighs,” signifies the good of the will and the truth of the intellectual in the natural from the affection of love on the part of spiritual good; “and he bowed himself with his face to the earth,” signifies their humiliation; “and Joseph took them both, Ephraim in his right hand on Israel’s left hand,” signifies the truth of the intellectual as in the second place; “and Manasseh in his left hand on Israel’s right hand,” signifies the good of the will in the first place; “and brought them near unto him,” signifies adjunction; “and Israel put forth his right hand, and put it upon Ephraim’s head,” signifies that he accounted truth as being in the first place; “and he was the younger,” signifies although it is in the second; “and his left hand upon Manasseh’s head,” signifies that he accounted good as being in the second place; “he put forth his hands crosswise,” signifies thus not according to order; “for Manasseh was the firstborn,” signifies since indeed good is in the prior place.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Foundation for the permission to use this translation.