Bible

 

Genesis 48

Studie

   

1 Po tų įvykių Juozapas sužinojo, kad jo tėvas serga. Jis pasiėmė su savimi abu sūnus­Manasą ir Efraimą.

2 Jokūbui buvo pranešta, kad ateina Juozapas, ir Izraelis sukaupė savo jėgas, ir atsisėdo lovoje.

3 Jokūbas tarė Juozapui: “Visagalis Dievas man pasirodė Lūzoje, Kanaano šalyje, ir palaimino mane,

4 ir pasakė: ‘Aš padarysiu tave vaisingą ir padauginsiu, padarysiu iš tavęs daugybę tautų ir šitą kraštą duosiu tavo palikuonims amžinon nuosavybėn’.

5 Abu tavo sūnūs, gimę Egipte pirmiau, negu aš atvykau pas tave, man priklauso. Efraimas ir Manasas priklausys man taip, kaip ir ubenas su Simeonu.

6 O tavo vaikai, kurie gims po jų, tau priklausys. Jie bus vadinami pagal brolius savo paveldėtose dalyse.

7 Man keliaujant iš Mesopotamijos, kelyje mirė achelė; ją palaidojau pakeliui į Efratą, kuri yra Betliejus”.

8 Izraelis, pamatęs Juozapo sūnus, klausė: “Kas šitie?”

9 Juozapas atsakė tėvui: “Jie yra mano sūnūs, kuriuos Dievas man čia davė”. Jis sakė: “Atvesk juos prie manęs, kad juos palaiminčiau!”

10 Izraelio akys buvo aptemusios dėl senatvės, jis vos matė. Privedus juos prie jo, jis apkabinęs juos pabučiavo

11 ir tarė Juozapui: “Aš nesitikėjau pamatyti tave, o dabar štai Dievas man parodė net ir tavo vaikus!”

12 Tada Juozapas atitraukė sūnus nuo jo kelių ir nusilenkė iki žemės.

13 Po to Juozapas paėmė savo dešine Efraimą ties Izraelio kaire ir savo kairiąja Manasą ties Izraelio dešine ir juos privedė prie jo.

14 Izraelis, ištiesęs savo dešinę, uždėjo ant Efraimo galvos, nors jis buvo jaunesnysis, ir savo kairę ant pirmagimio Manaso galvos, taip padarydamas sąmoningai.

15 Ir jis laimino Juozapą: “Dievas, kurio akivaizdoje vaikščiojo mano tėvai Abraomas ir Izaokas, Dievas, kuris vedė mane per visą mano gyvenimą iki pat šios dienos,

16 angelas, kuris mane išgelbėjo iš viso pikto, tepalaimina šiuos vaikus! Tebūna jie vadinami mano vardu ir mano tėvų Abraomo ir Izaoko vardu ir jų palikuonys tedaugėja žemėje!”

17 Juozapas, pamatęs tėvą laikant dešinę ranką ant Efraimo galvos, buvo nepatenkintas. Jis paėmė savo tėvo ranką, norėdamas ją perkelti nuo Efraimo galvos ant Manaso galvos,

18 ir tarė: “Ne taip, tėve! Šitas pirmagimis! Padėk savo dešinę ant jo galvos”.

19 Bet jo tėvas nesutiko ir sakė: “Aš žinau, mano sūnau, aš žinau. Jis irgi taps tauta ir bus didis. Tačiau jo jaunesnysis brolis bus didesnis už jį ir jo palikuonys taps daugybe tautų”.

20 Jis juos laimino: “Tavo vardu bus laiminama Izraelyje, kur sakys: ‘Dievas tepadaro tave kaip Efraimą ir Manasą’ ”. Taip jis pastatė Efraimą pirma Manaso.

21 Izraelis tarė Juozapui: “Aš mirsiu, bet Dievas bus su jumis ir jus parves atgal į jūsų tėvų šalį.

22 Be to, aš daviau tau viena dalimi daugiau negu tavo broliams, kurią atėmiau iš amoritų savo kardu ir savo lanku”.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Apocalypse Revealed # 355

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 962  
  

355. Of the tribe of Manasseh twelve thousand were sealed. This symbolizes a will to serve and to put into practice, also in those people who will be part of the New Heaven and of the Lord's New Church.

There are three things that follow in order: love toward the Lord, wisdom, and useful endeavor, as we said in no. 352 above. So again here: mutual love, understanding or perception, and will or action. These also form a unit, so that if one is missing, the other two have no reality. A will to serve, combined with action, constitute the effect, thus the final element, in which the two prior ones are present and coexist.

Manasseh has this symbolism because Joseph, who was the father of Manasseh and Ephraim, symbolizes the spiritual component of the church, and the spiritual component of the church is goodness of will and at the same time truth in the intellect. Manasseh consequently symbolizes the volitional component of the church, and Ephraim its intellectual component.

Manasseh symbolizes the volitional component of the church because Ephraim symbolizes its intellectual component, as is clearly apparent in Hosea, where Ephraim is so often mentioned. And because Manasseh symbolizes the volitional component of the church, he also symbolizes action or practice; for will is the impetus in every action, and where impetus exists, there action takes place whenever possible.

Manasseh is mentioned in several places, as when he was born (Genesis 41:50-52); when Jacob took him in place of Simeon (Genesis 48:3-5), and blessed him (Genesis 48:15-16); and when Moses blessed him (Deuteronomy 33:17). He is mentioned as well also in Isaiah 9:19-21, and Psalms 60:7; 80:2; 108:8. From these places it can in some measure be seen that Manasseh means the volitional component of the church.

  
/ 962  
  

Many thanks to the General Church of the New Jerusalem, and to Rev. N.B. Rogers, translator, for the permission to use this translation.