Bible

 

Genesis 45

Studie

   

1 Juozapas nebegalėjo susivaldyti ir sušuko esantiems su juo: “Išeikite iš čia!” Nieko nebuvo prie jo, kai Juozapas prisipažino savo broliams.

2 Jis taip garsiai verkė, kad išgirdo egiptiečiai ir faraono namai.

3 Juozapas tarė savo broliams: “Aš esu Juozapas. Ar mano tėvas dar gyvas?” Jo broliai išsigandę negalėjo nė žodžio ištarti.

4 Juozapas tarė savo broliams: “Prieikite prie manęs!” Jiems priėjus, jis kalbėjo: “Aš esu Juozapas, jūsų brolis, kurį pardavėte į Egiptą.

5 Nesisielokite ir nebijokite, kad mane pardavėte. Jūsų gyvybei išlaikyti Dievas mane siuntė pirma jūsų!

6 Tik dveji metai, kai badas žemėje; jis dar tęsis penkerius metus, kuriais nebus nei ariama, nei pjaunama.

7 Dievas atsiuntė mane pirma jūsų, kad išsaugotų jūsų palikuonis ir išgelbėtų jūsų gyvybes dideliu išgelbėjimu.

8 Taigi ne jūs mane čia atsiuntėte, bet Dievas. Jis mane padarė tėvu faraonui, visų jo namų tvarkytoju ir Egipto šalies valdytoju.

9 Skubiai keliaukite pas mano tėvą ir jam sakykite: ‘Taip sako Juozapas: ‘Dievas mane padarė viso Egipto viešpačiu. Atvyk pas mane, negaišk!

10 Gyvensi Gošeno krašte ir būsi arti manęs tu, tavo sūnūs ir vaikaičiai, tavo avys, galvijai ir visa, kas tau priklauso.

11 Aš tave viskuo aprūpinsiu dar penkerius bado metus, kad tu nenuskurstum su savo šeima’.

12 Jūs ir mano brolis Benjaminas mato, kad aš jums kalbu.

13 Praneškite mano tėvui apie visą mano garbę Egipte ir apie visa, ką matote, ir skubiai atgabenkite čia mano tėvą!”

14 Tada jis puolė savo broliui Benjaminui ant kaklo ir abu verkė.

15 Jis bučiavo visus savo brolius verkdamas. Po to jo broliai kalbėjosi su juo.

16 Faraono namuose pasklido žinia: “Atvyko Juozapo broliai”. Tai patiko faraonui ir jo tarnams.

17 Faraonas tarė Juozapui: “Sakyk savo broliams: ‘Apkraukite savo gyvulius ir, sugrįžę į Kanaano šalį,

18 pasiimkite savo tėvą bei šeimas, ir ateikite pas mane. Aš jums duosiu Egipto geriausią dalį, kad maitintumėtės žemės gėrybėmis’.

19 Be to, jiems sakyk: ‘Pasiimkite iš Egipto šalies vežimų savo vaikams bei žmonoms ir, paėmę savo tėvą, ateikite.

20 Negailėkite savo daiktų palikti, nes geriausia, ką Egipto šalis turi, priklausys jums’ ”.

21 Izraelio sūnūs taip ir padarė. Juozapas jiems davė vežimus, kaip faraonas įsakė, ir maisto kelionei.

22 Jis davė kiekvienam jų po vieną naują drabužį, o Benjaminui­tris šimtus sidabrinių ir penkis naujus drabužius.

23 Savo tėvui jis pasiuntė dešimt asilų, nešančių Egipto gėrybes, ir dešimt asilių, apkrautų javais bei maistu kelionei.

24 Jis išleido savo brolius ir, jiems išvykstant, tarė: “Nesibarkite kelionėje!”

25 Ir jie išėjo iš Egipto, ir atėjo į Kanaano žemę pas savo tėvą Jokūbą.

26 Ir pranešė jam: “Juozapas gyvas ir yra visos Egipto šalies valdytojas”. Jokūbo širdis apmirė, nes jis netikėjo jais.

27 Ir jie persakė jam visus Juozapo žodžius, kuriuos jis jiems kalbėjo. Kai pamatė vežimus, kuriuos atsiuntė Juozapas, kad jį parvežtų, jų tėvo Jokūbo dvasia atgijo.

28 Ir Izraelis pasakė: “Užtenka! Mano sūnus Juozapas dar gyvas. Eisiu ir pamatysiu jį prieš numirdamas”.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Arcana Coelestia # 5915

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 10837  
  

5915. And I will sustain thee there. That this signifies continuous influx of spiritual life from the internal celestial, is evident from the signification of “sustaining,” when it is said by Joseph, by whom is represented the internal celestial, as being the influx of spiritual life from the internal celestial; sustenance in the spiritual sense being nothing else than the influx of good and of truth through heaven from the Lord. From this are the angels sustained, and from this is the soul of man (that is, his internal man) sustained. To this sustenance corresponds the sustenance of the external man by food and drink; and therefore by “food” is signified good, and by “drink,” truth. Such also is the correspondence, that when a man is partaking of food, the angels with him are in the idea of good and truth, and wonderful to say with a difference according to the species of the food. Thus when a man in the Holy Supper receives the bread and the wine, the angels with him are in the idea of the good of love and the good of faith (n. 3464, 3735), for the reason that bread corresponds to the good of love, and wine to the good of faith; and because they correspond, they also signify the same in the Word.

[2] That man’s soul (that is, the internal man) is sustained by spiritual food and drink, that is, by good and truth, is evident from the Lord’s words in Moses:

Man doth not live by bread only, but by every utterance of the mouth of Jehovah doth man live (Deuteronomy 8:3; Matthew 4:4).

The “utterance of the mouth of Jehovah” is the good and the truth which proceed from Him.

In John:

Labor not for the food which perisheth, but for the food which remaineth into eternal life, which the Son of man will give you (John 6:27).

Again:

The disciples besought Jesus, saying, Master, eat. He said to them, I have food to eat that ye know not (John 4:31-32).

And concerning drink, in the same:

Jesus said, If anyone thirst, let him come unto me and drink; whosoever believeth in Me, as the Scripture hath said, out of his belly shall flow streams of living water (John 7:37-38).

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Foundation for the permission to use this translation.