Bible

 

Genesis 22

Studie

   

1 Po šių įvykių Dievas mėgi no Abraomą. Jis tarė jam: “Abraomai!” Tas atsiliepė: “Aš čia!”

2 Tada Jis tarė: “Imk Izaoką, savo vienintelį sūnų, kurį myli, ir eik į Morijos šalį, ten aukok jį kaip deginamąją auką ant kalno, kurį tau parodysiu!”

3 Abraomas atsikėlė anksti rytą, pasibalnojo asilą, pasiėmė jaunuolius ir Izaoką, savo sūnų, prisiskaldė malkų deginamajai aukai ir išėjo į vietą, kurią jam Dievas buvo nurodęs.

4 Trečią dieną Abraomas iš tolo pamatė tą vietą.

5 Abraomas tarė savo jaunuoliams: “Pasilikite čia su asilu, o mes su sūnumi nueisime ten ir pagarbinę sugrįšime pas jus”.

6 Abraomas, paėmęs malkas deginamajai aukai, uždėjo ant savo sūnaus Izaoko pečių, o pats pasiėmė ugnies ir peilį. Jiems beeinant,

7 Izaokas tarė savo tėvui: “Mano tėve!” O tas atsiliepė: “Aš čia, sūnau!” Jis klausė: “Štai ugnis ir malkos! Bet kur yra ėriukas deginamajai aukai?”

8 Abraomas atsakė: “Dievas parūpins sau ėriuką deginamajai aukai, mano sūnau!” Taip juodu ėjo toliau.

9 Jiems atėjus į vietą, kurią Dievas buvo nurodęs, Abraomas pastatė aukurą, uždėjo ant jo malkas, surišo savo sūnų Izaoką ir jį uždėjo ant aukuro.

10 Abraomas ištiesė savo ranką ir paėmė peilį, kad nužudytų sūnų.

11 Viešpaties angelas pašaukė jį iš dangaus: “Abraomai! Abraomai!” Tas atsakė: “Aš čia!”

12 “Nekelk savo rankos prieš vaiką ir nieko jam nedaryk! Dabar žinau, kad bijai Dievo ir nepagailėjai man savo vienintelio sūnaus”.

13 Abraomas, pakėlęs akis, pamatė netoliese aviną, įstrigusį ragais į tankų krūmokšnį. Jis paėmė jį ir aukojo deginamąją auką savo sūnaus vietoje.

14 Abraomas pavadino tą vietą “Viešpats mato”. Ir šiandien dar sakoma: “Ant kalno, kur Viešpats mato”.

15 Viešpaties angelas antrą kartą pašaukė Abraomą iš dangaus

16 ir tarė: “Savimi prisiekiusako Viešpats,­kadangi tu tai padarei ir nepagailėjai savo vienintelio sūnaus,

17 Aš laiminte tave palaiminsiu ir dauginte padauginsiu tavo palikuonis, kad jų bus kaip žvaigždžių danguje ir kaip smilčių jūros pakrantėje. Tavo palikuonys užims savo priešų vartus,

18 ir tavo palikuonyse bus palaimintos visos žemės tautos dėl to, kad paklausei mano balso”.

19 Abraomas sugrįžo pas jaunuolius, ir jie nuėjo į Beer Šebą; ir Abraomas gyveno Beer Šeboje.

20 Po šių įvykių Abraomui buvo pranešta: “Milka pagimdė sūnų tavo broliui Nahorui:

21 pirmagimį Ucą ir Būzą, jo brolį, ir Kemuelį, Aramo tėvą,

22 Kesedą, Hazoją, Pildašą, Idlafą ir Betuelį”.

23 Betuelio duktė buvo ebeka. Šituos aštuonis Milka pagimdė Abraomo broliui Nahorui.

24 Be to, jo sugulovė euma pagimdė Tebachą, Gahamą, Tahašą ir Maaką.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Arcana Coelestia # 2769

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 10837  
  

2769. 'And He said to him, Abraham' means the Lord's perception from Divine Truth. This is clear from the meaning of 'saying' - in the historical parts of the Word - as perceiving, dealt with in 1898, 1919, 2080, 2619, and from the representation of 'Abraham' as the Lord. This perception sprang from Divine Truth, as may be seen from the consideration that the name GOD is used, not JEHOVAH. For in the Word when truth is the subject the name God occurs, but when good is the subject the name Jehovah, see 2586. This explains why the name God is used in the present verse and in those that follow as far as verse 11, in that temptation is the subject in those verses, and why Jehovah is used in verse 11 and those that follow, in that deliverance is the subject in these verses. For it is from truth that all temptation and condemnation come about, but from good that all deliverance and salvation are effected. Truth condemns but good saves, see 1685, 2258, 2335.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.