Bible

 

Genesis 19

Studie

   

1 Kai du angelai vakare atė jo į Sodomą, Lotas sėdėjo Sodomos vartuose. Lotas, pamatęs juos, atsikėlė jų pasitikti ir nusilenkė iki žemės.

2 Jis tarė: “Mano viešpačiai, prašau, užsukite į savo tarno namus, pernakvokite ir nusiplaukite kojas. Anksti atsikėlę, galėsite eiti savo keliu”. Bet jie atsakė: “Ne, mes nakvosime gatvėje”.

3 Jis taip maldavo juos, kad jie užsuko pas jį ir įėjo į jo namus. Jis paruošė jiems vaišes, iškepė neraugintos duonos, ir jie valgė.

4 Jiems dar neatsigulus, visi Sodomos miesto vyrai, jauni ir seni, iš visų miesto dalių apsupo namus.

5 Jie pašaukė Lotą ir tarė: “Kur yra tie vyrai, kurie šįvakar atėjo pas tave? Išvesk juos laukan, kad mes juos pažintume”.

6 Lotas išėjo pas juos į prieangį ir, užrakinęs duris,

7 tarė: “Mano broliai, prašau, nesielkite taip piktai!

8 Aš turiu dvi dukteris, kurios dar nepažino vyro. Leiskite man jas išvesti pas jus ir darykite su jomis, kaip jums patinka. Tik tiems vyrams nieko nedarykite, nes jie atėjo po mano stogu”.

9 Bet jie tarė: “Šalin! Jis čia atvyko, kad gyventų kaip ateivis, o nori teisėju būti! Dabar mes pasielgsime su tavimi pikčiau negu su jais”. Jie smarkiai veržėsi prie Loto, norėdami išlaužti duris.

10 Tačiau vyrai savo rankomis įtempė Lotą į namą ir užrakino duris.

11 O tuos, kurie buvo prie namo durų, jie apakino, mažus ir didelius, kad jie nebesurastų durų.

12 Lotui juodu tarė: “Ar turi čia ką nors iš savųjų: žentus, sūnus, dukteris? Išvesk juos iš šios vietos!

13 Mes sunaikinsime šitą vietą, kadangi jų garsus šauksmas pasiekė Viešpatį ir Jis mus siuntė ją sunaikinti”.

14 Lotas išėjęs kalbėjo žentams, kurie buvo vedę jo dukteris: “Išeikite iš šios vietos, nes Viešpats sunaikins miestą”. Bet žentams atrodė, kad jis juokauja.

15 Išaušus angelai ragino Lotą, sakydami: “Imk žmoną ir abi dukteris, kurios čia yra, kad nebūtumėte sunaikinti dėl miesto kaltės”.

16 Kadangi jis delsė, tai tie vyrai nutvėrė jį už rankos, jo žmoną ir abi dukteris, nes Viešpats jų pasigailėjo, ir išvedę paleido už miesto ribų.

17 Išvedę juos, tarė: “Gelbėk savo gyvybę! Nežiūrėk atgal ir nesustok kur nors apylinkėje! Bėk į kalną, kad nežūtum!”

18 Lotas jiems atsakė: “O ne, mano Viešpatie!

19 Aš, Tavo tarnas, radau malonę Tavo akyse, ir man parodei didelį gailestingumą, išgelbėdamas mano gyvybę. Negaliu bėgti į kalną, kad kas bloga nenutiktų ir nenumirčiau.

20 Štai arti yra miestas. Leisk man į jį bėgti­jis yra mažas, ir aš jame išsigelbėsiu”.

21 Jis tarė jam: “Štai išklausiau tave ir dėl šito. Aš nesunaikinsiu miesto, apie kurį kalbėjai.

22 Skubėk, gelbėkis tenai. Nes Aš nieko negaliu daryti, kol nuvyksi ten”. Todėl tą miestą pavadino Coaru.

23 Saulei tekant, Lotas įėjo į Coarą.

24 Tuomet Viešpats siuntė ant Sodomos ir Gomoros sieros ir ugnies lietų.

25 Jis sunaikino tuos miestus, visą apylinkę, visus miesto gyventojus ir augalus.

26 Bet Loto žmona pažvelgė atgal ir pavirto druskos stulpu.

27 Anksti rytą Abraomas atėjo į tą vietą, kur jis stovėjo Viešpaties akivaizdoje,

28 ir pažvelgė Sodomos ir Gomoros link ir į visą jų apylinkę; jis matė kylančius nuo žemės dūmus kaip iš krosnies.

29 Dievas, sunaikindamas tos apylinkės miestus, atsiminė Abraomą ir išvedė Lotą iš pražūties, kai sugriovė miestus, kuriuose Lotas gyveno.

30 Lotas ir jo abi dukterys išėjo iš Coaro ir apsigyveno kalne, nes jis bijojo gyventi Coare. Jie apsigyveno oloje, jis ir abi jo dukterys.

31 Tada vyresnioji tarė jaunesniajai: “Mūsų tėvas senas, ir žemėje nebeliko vyro, kuris galėtų įeiti pas mus, kaip priimta visoje žemėje.

32 Eime, nugirdysime vynu savo tėvą ir atsigulsime prie jo, kad iš tėvo susilauktume palikuonių!”

33 Jos tą naktį nugirdė vynu savo tėvą. Po to vyresnioji įėjo ir gulėjo su savo tėvu, o tas nepajuto, kada ji atsigulė nė kada atsikėlė.

34 Kitą dieną vyresnioji tarė jaunesniajai: “Aš praėjusią naktį gulėjau su savo tėvu. Nugirdykime jį vynu ir šiąnakt. Po to eik, atsigulk prie jo, kad iš savo tėvo susilauktum palikuonio!”

35 Taigi jos ir kitą naktį nugirdė vynu tėvą. Paskui jaunesnioji įėjo ir gulėjo su juo, o jis nepajuto, kada ji atsigulė nė kada atsikėlė.

36 Taip abi Loto dukterys pastojo nuo savo tėvo.

37 Vyresnioji pagimdė sūnų ir jį pavadino Moabu. Jis yra ligi šiol tebegyvenančių moabitų tėvas.

38 Jaunesnioji pagimdė sūnų ir jį pavadino Amonu. Jis yra ligi šiol tebegyvenančių amonitų tėvas.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Arcana Coelestia # 2388

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 10837  
  

2388. 'Whom have you here still? Son-in-law, and your sons, and your daughters, and everyone you have in the city - bring [them] out of the place' means that all with whom the good of charity exists, and everything belonging to that good, were to be saved; also those governed by the truth of faith, provided they drew back from evil. This is clear from the meaning of 'sons-in-law', 'sons', 'daughters', 'city', and 'place', which are dealt with in the paragraphs following this.

[2] As regards the salvation of those governed by the truth of faith provided they drew back from evil, the position is that truths of faith are the vessels themselves for receiving good, 1900, 2063, 2261, 2269, and they receive good insofar as the individual draws back from evil. For good is flowing in constantly from the Lord, but it is the evil belonging to the life within that prevents the reception of that good by the truths present in a person's memory or knowledge. Consequently insofar as a person draws back from evil good enters in and inserts itself within the truths he has. When this happens the truth of faith residing with him becomes the good of faith. A person can indeed know the truth, even profess it because some worldly reason prompts him to do so; in fact he can even be persuaded that it is the truth. But this truth still does not live so long as he leads a life of evil. Such a person is like a tree that has leaves on it but no fruit; and that truth is like light in which there is no warmth, like that in winter-time when nothing grows. When however there is warmth within it, it becomes like light in spring-time when everything is growing. In the Word truth is compared to and actually called the light, while love is compared to warmth and also called spiritual warmth. In the next life moreover truth manifests itself by means of light while good does so by means of warmth. But truth devoid of good manifests itself as cold light, while truth accompanied by good does so as spring-like light. This shows what the truth of faith is when devoid of the good of charity. Here too is the reason why his sons-in-law and his sons, who meant such truths, were not saved, only Lot together with his daughters.

[3] Since it is stated here that they also are saved who are governed by the truth of faith provided they draw back from evil, it should be recognized that these people are such - on account of their having been so taught - as profess faith but think nothing of charity. They do not know what charity is, imagining that it is purely a matter of giving away what is one's own to others and of taking pity on everyone. Nor do they know what the neighbour is, towards whom charity has to be exercised; they imagine that almost everybody without discrimination is the neighbour. Nevertheless these same people do lead a life of charity towards the neighbour since the life of good is present in them. They come to no harm because they profess faith along with the rest, since their faith has charity within it; for by charity is meant all goodness of life in general and in particular. What charity is therefore, and what the neighbour, will in Lord's Divine mercy be discussed later on.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.

Bible

 

2 Petras 2:7

Studie

       

7 Išgelbėjo teisųjį Lotą, varginamą nedorėlių palaido elgesio,