Novokřesťanské studium Bible

Bible

 

Išėjimas 8

Studie

   

1 Tada Viešpats tarė Mozei: “Eik pas faraoną ir jam sakyk: ‘Taip sako Viešpats: ‘Išleisk mano žmones, kad jie man tarnautų.

2 Jei nesutiksi jų išleisti, užleisiu visą tavo kraštą varlėmis.

3 Upė knibždės varlėmis. Jos iš upės atrėplios į tavo namus, į tavo miegamąjį ir į tavo lovą, taip pat į tavo tarnų ir tarnaičių namus, į tavo krosnis ir į duonkubilius.

4 Per tave, tavo žmones ir visus tavo tarnus rėplios varlės’.

5 Sakyk Aaronui: ‘Ištiesk savo ranką su lazda ant upių, perkasų, balų ir padaryk, kad varlės užplūstų Egipto šalį!’ ”

6 Aaronas ištiesė ranką ant Egipto vandenų, ir varlės išrėpliojo ir užpildė Egipto kraštą.

7 Tą patį padarė žyniai savo kerais ir iššaukė varles Egipto šalyje.

8 Faraonas, pasišaukęs Mozę ir Aaroną, tarė: “Melskite Viešpatį, kad Jis pašalintų varles nuo manęs ir mano žmonių; tada išleisiu izraelitus aukoti Viešpačiui”.

9 Mozė atsakė faraonui: “Paskirk laiką, kada melsti už tave, tavo tarnus ir tautą, kad varlės būtų pašalintos nuo tavęs, iš tavo namų ir kad jos tik upėje tepasiliktų”.

10 Jis atsakė: “ ytoj”. Mozė tarė: “Tebūna, kaip sakai, kad žinotum, jog nėra lygaus Viešpačiui, mūsų Dievui!

11 Varlės pasišalins nuo tavęs, iš tavo namų, nuo tavo tarnų ir tarnaičių, jos tik upėje tepasiliks!”

12 Mozė ir Aaronas, grįžę iš faraono, meldė Viešpatį pašalinti varles, kurias Jis buvo užleidęs faraonui.

13 Viešpats padarė, kaip Mozė prašė: varlės išgaišo namuose, kiemuose ir laukuose.

14 Jie suvertė jas į krūvas. Visa šalis dvokė.

15 Faraonas, matydamas, kad atėjo ramybė, užkietino savo širdį ir neklausė, kaip Viešpats ir buvo sakęs.

16 Tada Viešpats tarė Mozei: “Liepk Aaronui ištiesti lazdą ir suduoti į žemės dulkes, kad jos pavirstų mašalais visoje Egipto šalyje!”

17 Aaronas ištiesė ranką su lazda ir sudavė į žemę. Tuoj mašalai apniko žmones ir gyvulius. Visos žemės dulkės virto mašalais Egipto krašte.

18 Žyniai bandė tą patį padaryti savo kerais, bet negalėjo. Mašalai apniko žmones ir gyvulius.

19 Tada žyniai tarė faraonui: “Tai Dievo pirštas!” Bet faraono širdis buvo užkietinta ir jis neklausė jų, kaip Viešpats ir buvo sakęs.

20 Viešpats tarė Mozei: “Atsikelk anksti rytą, prieik prie faraono, kai jis eis prie vandens, ir pasakyk jam: ‘Taip sako Viešpats: ‘Išleisk mano žmones, kad jie man tarnautų!

21 Jei neišleisi mano tautos, užleisiu musių ant tavęs, tavo tarnų, tavo žmonių ir ant tavo namų taip, kad egiptiečių namai ir visa žemė bus pilna musių.

22 Bet tą dieną Aš atskirsiu Gošeno kraštą, kuriame gyvena mano tauta. Ten nebus musių, kad žinotum, jog Aš esu visos žemės Viešpats.

23 Taip Aš atskirsiu savo ir tavo tautą. ytoj įvyks šitas ženklas’ ”.

24 Viešpats taip ir padarė. Dideli musių spiečiai apniko faraono ir jo tarnų namus ir visą Egipto šalį. Musės vargino kraštą.

25 Faraonas, pasišaukęs Mozę ir Aaroną, jiems tarė: “Eikite, aukokite savo Dievui šioje šalyje!”

26 Mozė atsakė: “Netinka taip daryti. Egiptiečiai bjaurisi tuo, ką aukosime Viešpačiui, savo Dievui. Jei aukosime, kas egiptiečiams bjauru, argi jie mūsų neužmuš akmenimis?

27 Tris dienas keliausime į dykumą aukoti Viešpačiui, savo Dievui, kaip Jis mums įsakė”.

28 Faraonas atsakė: “Aš išleisiu jus į dykumą aukoti Viešpačiui, savo Dievui. Tik nenueikite labai toli! Melskitės už mane!”

29 Mozė atsakė: “Iš tavęs išėjęs, melsiu Viešpatį, kad muses pašalintų nuo tavęs, nuo tavo tarnų ir tarnaičių. Tik kad vėl faraonas neapgautų, neišleisdamas tautos Viešpačiui aukoti!”

30 Mozė išėjo iš faraono ir meldė Viešpatį.

31 Viešpats padarė, kaip Mozė prašė. Jis pašalino muses nuo faraono, nuo jo tarnų ir žmonių taip, kad nė vienos nebeliko.

32 Bet ir šįkart faraonas užkietino savo širdį ir neišleido tautos.

   

Bible

 

Išėjimas 8:26

Studie

       

26 Mozė atsakė: “Netinka taip daryti. Egiptiečiai bjaurisi tuo, ką aukosime Viešpačiui, savo Dievui. Jei aukosime, kas egiptiečiams bjauru, argi jie mūsų neužmuš akmenimis?

Ze Swedenborgových děl

 

Arcana Coelestia # 7378

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 10837  
  

7378. Exodus 8 1

1. And Jehovah said to Moses, Say to Aaron, Stretch out your hand with your rod over the rivers, over the streams, and over the pools, and cause frogs to rise up onto the land of Egypt.

2. And Aaron stretched out his hand over the waters of Egypt, and frogs rose up and covered the land of Egypt.

3. And the magicians of Egypt did the same with their enchantments, and they caused frogs to rise up onto the land of Egypt.

4. And Pharaoh called Moses and Aaron, and said, Plead with Jehovah to remove the frogs from me, and from my people; and I will send the people away to sacrifice to Jehovah.

5. And Moses said to Pharaoh, Have honour over me. Till when shall I plead for you, and for your servants, and for your people, so as the frogs will be eliminated from you, and from your houses, and survive only in the river?

6. And he said, Until tomorrow. And he said, Let it be according to your word, so that you may know that there is none like Jehovah our God.

7. And the frogs will be removed from you, and from your houses, and from your servants, and from your people, and survive only in the river.

8. And Moses and Aaron went out from Pharaoh; and Moses cried out to Jehovah about 2 the frogs which He had brought on Pharaoh.

9. And Jehovah did according to the word of Moses; and the frogs died out of the houses, out of the courtyards, and out of the fields.

10. And they gathered them into heaps [upon] heaps; and the land stank.

11. And Pharaoh saw that he could breathe again, 3 and he made his heart stubborn, and did not hear 4 them, as Jehovah had spoken.

12. And Jehovah said to Moses, Say to Aaron, Stretch out your rod and strike the dust of the land, and it will then be lice in all the land of Egypt.

13. And they did so; and Aaron stretched out his hand with his rod and struck the dust of the land, and there were lice on man and on beast. All the dust of the land became lice in the whole land of Egypt.

14. And the magicians did the same with their enchantments to bring forth lice, but they could not; and there were lice on man and on beast.

15. And the magicians said to Pharaoh, The finger of God is this. And Pharaoh's heart was unyielding, and he did not hear 4 them, as Jehovah had spoken.

16. And Jehovah said to Moses, Rise up in the morning early to stand before Pharaoh; behold, he goes out to the water. And you are to say to him, Thus says Jehovah, Send My people away and let them serve Me.

17. For if you do not send My people away, behold, I send onto you, and onto your servants, and onto your people, and into your houses, noxious flying insects; and the houses of the Egyptians will be full of the noxious flying insects, and also the land on which they are.

18. And I will set apart on that day the land of Goshen, on which My people stand, so that the noxious flying insects are not there; to the end that you may know that I am Jehovah in the midst of the land.

19. And I will place redemption between My people and your people; by tomorrow will this sign be.

20. And Jehovah did so; and extremely noxious flying insects came to the house of Pharaoh, and to the houses of his servants, and into all the land of Egypt. The land was ruined by the presence of the noxious flying insects.

21. And Pharaoh called Moses and Aaron, and said, Go, sacrifice to your God in the land.

22. And Moses said, It is ill-advised to do so, for we would be sacrificing the abomination of the Egyptians to Jehovah our God. Behold, should we sacrifice the abomination of the Egyptians before their eyes, will they not stone us?

23. We will go a way of three days 5 into the wilderness, and sacrifice to Jehovah our God, as He has said to us.

24. And Pharaoh said, I will send you away to sacrifice to Jehovah your God in the wilderness; only you must certainly not go far away. Plead for me.

25. And Moses said, Behold, I go out from you, and I will plead with Jehovah to remove the noxious flying insects from Pharaoh, from his servants, and from his people, tomorrow; only do not let Pharaoh act deceitfully again in not sending the people away to sacrifice to Jehovah.

26. And Moses went out from Pharaoh and pleaded with Jehovah.

27. And Jehovah did according to the word of Moses; and He removed the noxious flying insects from Pharaoh, from his servants, and from his people. Not one was left.

28. And Pharaoh made his heart stubborn this time also, and did not send the people away.

CONTENTS

This chapter continues to deal in the internal sense with the vastation of those steeped in falsities who molest the upright in the next life. The first two stages of vastation were described in the previous chapter, and also the third stage partly, a stage in which they did nothing else than use reasonings arising from utter falsities - reasonings arising from utter falsities being meant by the frogs. This chapter continues to deal with these, and then goes on to deal with the fourth and fifth stages of the vastation of those steeped in falsities who molest the upright in the next life. The fourth stage was when they were subjected to evils which ruined all good present with them, including whatever natural good they had - these evils being meant by the lice produced from the dust of the land. The fifth stage was when they were subjected to the falsities arising from those evils, which ruined all truth - these falsities being meant by the noxious flying insects.

Poznámky pod čarou:

1. In English versions of the Scriptures the division of chapters is made at Exodus 7:26.

2. literally, over the matter (or word) of

3. literally, respiration had come about, i.e. there was a respite from the plagues

4. literally, hear towards

5. i.e. a three days' journey

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.

©2024 New Christian Bible Study Corporation. All rights reserved. Printed from newchristianbiblestudy.org