Bible

 

Išėjimas 3

Studie

   

1 Mozė ganė savo uošvio, midjaniečių kunigo Jetro, avis. Kartą jis buvo nusivaręs avis dykumos, prie Dievo kalno Horebo.

2 Jam pasirodė Viešpaties angelas ugnies liepsnoje, kylančioje iš krūmo vidurio. Jis matė krūmą degantį, tačiau nesudegantį.

3 Mozė pasakė: “Eisiu ir pažiūrėsiu į šį didingą reginį. Kodėl nesudega tas krūmas?”

4 Viešpats pamatė jį artėjant ir pašaukė iš krūmo: “Moze! Moze!” Tas atsiliepė: “Aš čia!”

5 Jis sakė: “Nesiartink prie šios vietos! Nusiauk nuo kojų apavą, nes vieta, ant kurios stovi, yra šventa žemė!

6 Aš esu tavo tėvo Dievas, Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas”. Mozė užsidengė veidą, nes bijojo pažvelgti į Dievą.

7 Viešpats tarė: “Aš pamačiau savo tautos vargą Egipte ir išgirdau jos šauksmą dėl jų prižiūrėtojų. Aš žinau jos sielvartą.

8 Aš nužengiau jos išvaduoti iš egiptiečių rankos ir išvesti jos iš tos šalies į gerą ir plačią šalį, plūstančią pienu ir medumi: į kanaaniečių, hetitų, amoritų, perizų, hivų ir jebusiečių žemę.

9 Izraelio vaikų šauksmas pasiekė mane. Aš mačiau jų priespaudą, kaip egiptiečiai juos engė.

10 Taigi dabar eik. Aš siunčiu tave pas faraoną, kad išvestum iš Egipto mano tautą, Izraelio vaikus!”

11 Mozė atsakė Dievui: “Kas aš, kad eičiau pas faraoną ir išvesčiau iš Egipto izraelitus?”

12 Dievas atsakė: “Aš būsiu su tavimi! Štai ženklas, kad Aš tave siunčiu: kai išvesi tautą iš Egipto, jūs tarnausite Dievui ant šito kalno”.

13 Mozė klausė Dievo: “Kai aš ateisiu pas izraelitus ir jiems sakysiu: ‘Jūsų tėvų Dievas mane siuntė pas jus’, jie manęs klaus: ‘Koks yra Jo vardas?’ Ką turiu jiems atsakyti?”

14 Dievas tarė Mozei: “AŠ ESU, KU IS ESU. Sakyk izraelitams: ‘AŠ ESU mane siuntė pas jus’ ”.

15 Dievas dar kalbėjo Mozei: “Šitaip sakyk izraelitams: ‘Viešpats, jūsų tėvų Dievas, Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas, mane siuntė pas jus’. Toks mano vardas per amžius ir taip mane vadinsite per kartų kartas.

16 Eik, surink Izraelio vyresniuosius ir jiems sakyk: ‘Viešpats, jūsų tėvų Dievas, Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas, man pasirodė ir kalbėjo: ‘Aš aplankiau jus ir mačiau, kas jums buvo padaryta Egipte.

17 Aš išvesiu jus iš Egipto vargo į kanaaniečių, hetitų, amoritų, perizų, hivų ir jebusiečių žemę, plūstančią pienu ir medumi’.

18 Jie klausys tavo balso. Tu su Izraelio vyresniaisiais nueisite pas Egipto karalių ir jam sakysite: ‘Viešpats, hebrajų Dievas, mus pašaukė, ir dabar prašome: leisk mums tris dienas keliauti į dykumą, aukoti Viešpačiui, savo Dievui’.

19 Aš žinau, kad Egipto karalius neišleis jūsų, jei nebus priverstas galingos rankos.

20 Aš ištiesiu savo ranką ir ištiksiu Egiptą visais savo stebuklais, kuriuos darysiu jų tarpe. Po to jis išleis jus.

21 Ir suteiksiu šiai tautai malonę egiptiečių akyse, kad jūs neišeisite tuščiomis rankomis.

22 Kiekviena moteris paprašys savo kaimynės ir savo įnamės sidabrinių bei auksinių indų ir drabužių; juos uždėsite ant savo sūnų ir dukterų ir taip išsinešite egiptiečių turtus”.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Arcana Coelestia # 6905

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 10837  
  

6905. 'And let us sacrifice to Jehovah our God' means thus the worship of the Lord. This is clear from the meaning of 'sacrificing' as worship in general, dealt with in 923, for in the Hebrew Church and subsequently among the descendants of Jacob all worship was linked to sacrifices. This may be recognized from the fact that sacrifices were offered daily, and many at every feast. They were also offered when people were to be admitted into priestly functions or were to undergo purification; and there were sin-offerings and guilt-offerings, as well as those made as a consequence of vows, and those that were free-will offerings. All this goes to prove that worship in general is meant by 'sacrifices'. As regards its being the worship of the Lord that is meant by 'sacrificing to Jehovah God', this is plainly evident from the consideration that the sacrifices did not represent anything other than the Lord and the Divine celestial and spiritual realities that derive from Him, 1827, 2180, 2805, 2807, 2830, 3519, and also from the consideration that in the Word none other than the Lord is meant by 'Jehovah God', see above in 6903. 'Jehovah' is used to mean His Divine Being, and 'God' to mean His Divine Coming-into-Being from that Divine Being, so that 'Jehovah' is used to mean the Divine Good of His Divine Love, and 'God' to mean the Divine Truth emanating from His Divine Good.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.