Bible

 

Išėjimas 29

Studie

   

1 “Tai darysi, kad įšventintum juos būti mano kunigais. Imk iš bandos veršį ir du avinus be trūkumų,

2 neraugintos duonos ir nerauginto ragaišio, suvilgyto aliejumi, taip pat neraugintų papločių, apipiltų aliejumi. Visa tai pagaminsi iš kvietinių miltų.

3 Sudėjęs juos į pintinę, atneši pintinėje kartu su veršiu ir dviem avinais.

4 Aaroną ir jo sūnus pastatysi prie Susitikimo palapinės įėjimo ir apiplausi juos vandeniu.

5 Paimsi drabužius ir apvilksi Aaroną drobine jupa, tunika, efodu, uždėsi krūtinės skydelį ir sujuosi juosta.

6 Jam ant galvos uždėsi kunigišką mitrą, o ant jos šventąją plokštelę,

7 tada paimsi patepimo aliejų ir išpilsi ant jo galvos, jį patepdamas.

8 Pakvietęs Aarono sūnus, apvilksi juos drobinėmis jupomis,

9 apjuosi juostomis, uždėsi kunigiškus gobtuvus, ir jie tarnaus man kunigais per amžius. Ir tu pašventinsi Aaroną ir jo sūnus.

10 Atvesi veršį ties Susitikimo palapine, Aaronas ir jo sūnūs uždės jam ant galvos rankas.

11 Jį papjausi Viešpaties akivaizdoje prie Susitikimo palapinės įėjimo.

12 Ėmęs veršio kraujo, patepsi savo pirštu aukuro ragus, likusį kraują išliesi prie jo papėdės.

13 Imsi visus vidurių taukus, kepenų tinklelį, abu inkstus, jų taukus ir sudeginsi juos ant aukuro.

14 Veršio mėsą, odą ir mėšlus sudeginsi lauke už stovyklos, nes tai yra auka už nuodėmę.

15 Imsi taip pat aviną, ant kurio galvos Aaronas ir jo sūnūs uždės rankas.

16 Jį papjovęs, jo kraują šlakstysi aplink aukurą.

17 Patį aviną sukaposi į gabalus, apiplausi jo vidurius ir kojas ir uždėsi kartu su mėsos gabalais ir galva ant aukuro.

18 Sudeginsi ant aukuro visą aviną; tai yra deginamoji auka, malonus kvapas Viešpačiui.

19 Imsi ir kitą aviną, ant kurio galvos Aaronas ir jo sūnūs uždės rankas.

20 Jį papjovęs, jo krauju patepsi Aarono ir jo sūnų dešinę ausį, dešinės rankos nykštį ir didįjį dešinės kojos pirštą, likusį kraują šlakstysi aplink aukurą.

21 Krauju nuo aukuro ir patepimo aliejumi apšlakstysi Aaroną ir jo rūbus, sūnus ir jų rūbus; ir bus pašventintas jis, jo drabužiai, jo sūnūs ir sūnų drabužiai.

22 Tada imsi avino taukus, uodegą, taukus, dengiančius vidurius, kepenų tinklelį, abu inkstus su jų taukais ir dešinį petį, nes tai yra įšventinimo avinas,

23 vieną duonos kepalą, aliejumi apšlakstytą ragaišį, paplotį iš neraugintos duonos pintinės, padėtos Viešpaties akivaizdoje,

24 ir viską padėjęs ant Aarono ir jo sūnų rankų pašventinsi, siūbuodamas Viešpaties akivaizdoje.

25 Visa tai paimsi iš jų rankų ir sudeginsi ant aukuro kaip malonaus kvapo deginamąją auką Viešpačiui.

26 Iš avino, kuriuo bus įšventintas Aaronas, paimsi krūtinę ir ją pasiūbuosi Viešpaties akivaizdoje; tai bus tavo dalis.

27 Pašventinsi aukos krūtinę ir petį, kuriuos atskyrei iš avino Aaronui ir jo sūnums.

28 Tai bus Aarono ir jo sūnų amžinoji dalis iš izraelitų, nes tai yra padėkos aukos, kurias Izraelio sūnūs atneša Viešpačiui.

29 Šventą apdarą, kuriuo naudosis Aaronas, paveldės jo sūnūs, kad jame būtų įšventinti ir patepti.

30 Septynias dienas juo vilkės tas jo sūnus, kuris jo vieton bus paskirtas kunigu, kuris eis į Susitikimo palapinę tarnauti šventykloje.

31 Įšventinimo avino mėsą išvirsi šventoje vietoje.

32 Aaronas ir jo sūnūs valgys ją ir pintinėje esančią duoną Susitikimo palapinės kieme.

33 Ir jie valgys tai, kad būtų atliktas sutaikinimas, kad jie būtų pašvęsti ir įšventinti. Niekas kitas negali to valgyti, nes tai šventa.

34 O jei liktų pašvęstos mėsos ar duonos ligi ryto, liekanas sudeginsi; jų valgyti negalima, nes jos šventos.

35 Visa, ką tau įsakiau, padarysi Aaronui ir jo sūnums. Septynias dienas šventinsi juos

36 ir už nuodėmę kasdien aukosi veršį. Paaukojęs sutaikinimo auką, apvalysi aukurą, patepsi jį ir vėl pašventinsi.

37 Septynias dienas aukosi sutaikinimo auką ir šventinsi aukurą. Jis bus labai šventas aukuras. Kiekvienas, prie jo prisilietęs, taps šventas.

38 Štai ką aukosi ant aukuro: kasdien aukosi du metinius avinėlius­

39 vieną avinėlį rytą, antrą vakare.

40 Kartu su vienu avinėliu paimsi dešimtą dalį efos miltų, sumaišysi juos su ketvirtadaliu hino aliejaus ir paimsi ketvirtadalį hino vyno geriamajai aukai.

41 Kitą gi avinėlį aukosi vakare tuo pačiu būdu, kaip ir rytą, kartu su geriamąja auka, kad būtų malonus aukos kvapas Viešpačiui.

42 Tai deginamoji auka Viešpačiui, aukojama amžinai per kartų kartas prie Susitikimo palapinės įėjimo Viešpaties akivaizdoje. Čia Aš susitiksiu su tavimi ir kalbėsiu tau.

43 Ir čia Aš susitiksiu su izraelitais ir pašventinsiu palapinę savo šlove.

44 Pašventinsiu Susitikimo palapinę, aukurą ir Aaroną su jo sūnumis, kad jie būtų man kunigais.

45 Aš gyvensiu tarp izraelitų ir būsiu jų Dievas.

46 Jie žinos, kad Aš­Viešpats, jų Dievas, kuris juos išvedžiau iš Egipto žemės, kad gyvenčiau tarp jų. Aš Viešpats, jų Dievas”.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Arcana Coelestia # 10011

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 10837  
  

10011. And shalt pour it upon his head, and anoint him. That this signifies a representative of the Divine good in the Lord as to the whole Human, is evident from the signification of “pouring oil upon Aaron’s head,” as being the Divine good upon the whole Human of the Lord; for by “oil” is signified the Divine good (see n. 4582, 9474), by “Aaron” the Lord as to Divine good (n. 9806), and by the “head” the whole Human; and from the signification of “to anoint,” as being a representative of this thing (n. 9474, 9954). That the “head” denotes the whole Human, or the whole man, is because everything of man descends from the head, for the body is a derivation thence, and therefore that which man thinks and wills, which is done in the head, is presented in effect in the body. The head is like the supreme or inmost in the heavens, which descends and flows into the heavens that are beneath, and produces and derives them. Therefore also the head with man corresponds to the inmost heaven, the body as far as the loins to the middle heaven, and the feet to the ultimate heaven. In a word, that which is inmost is the only thing in the derivatives that essentially lives. From this it is evident that as the Divine is the inmost of all things, or what is the same, the supreme of all things, it is the one only thing from which is the life of all things, and therefore insofar as a man receives of the Divine, so far he lives.

[2] Moreover, the oil with which the priest was anointed flowed down from the crown of the head into the body, as can be seen in David:

Like the good oil upon the head, coming down into Aaron’s beard, that cometh down upon the mouth of his garments (Psalms 133:2).

A woman poured an alabaster box of balm upon the head of Jesus as He lay, and Jesus said, She hath poured this balm upon My body for the burying (Matthew 26:7, 12).

There came a woman having an alabaster box of ointment of spikenard very precious, and breaking the alabaster box, she poured it upon the head of Jesus; and Jesus said, She hath come beforehand to anoint My body for the burying (Mark 14:3, 8).

From all this also it is evident that “to anoint the head” denotes to anoint the whole body.

[3] That by the “head” is meant the whole man, is also evident from many passages in the Word, as in Isaiah:

The redeemed of Jehovah shall return, and shall come unto Zion with singing; and everlasting joy upon their heads (Isaiah 35:10).

The precious things of the products of the sun, the chief things of the mountains of the east, and the precious things of the earth, for the head of Joseph, and for the crown of the head of the Nazirite of his brethren (Deuteronomy 33:14-16).

The storm of Jehovah shall rush upon the head of the wicked (Jeremiah 30:23).

I will put their way on their head (Ezekiel 11:21; 16:43; 22:31; Joel 3:4, 3:7; Obad. 1:15).

Woe to those who made kerchiefs upon the head of every stature to hunt souls (Ezekiel 13:18).

God shall bruise the head, the hairy crown (Psalms 68:21).

From all this it is now evident that by the “head” is signified the whole man, and thus that by “pouring oil upon Aaron’s head” is signified the Divine good in the Lord upon the whole Human. (That when the Lord was in the world He made Himself Divine truth, and when He departed out of the world He made Himself Divine good, see the places cited in n. 9315, 9199.)

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Foundation for the permission to use this translation.