Bible

 

Išėjimas 21

Studie

   

1 “Tai nuostatai, kuriuos jiems pateiksi.

2 Jei pirksi vergą hebrają, jis tau tarnaus šešerius metus, o septintaisiais paleisi jį be išpirkimo.

3 Jei jis atėjo vienas, vienas teišeina. Jei atėjo vedęs, jo žmona teišeina su juo.

4 Jei jo šeimininkas davė jam žmoną ir ji pagimdė sūnų ir dukterų, žmona ir jos vaikai lieka šeimininkui, o jis vienas teišeina.

5 Bet jei vergas aiškiai pasakys: ‘Aš myliu savo šeimininką, žmoną bei vaikus ir atsisakau laisvės’,

6 tai jo šeimininkas atves jį pas teisėjus, prives jį prie durų arba prie durų staktos ir perdurs yla jo ausį; ir jis liks jam tarnauti visą gyvenimą.

7 Jei kas parduoda savo dukterį vergijon, ji neišeis, kaip išeina vergai.

8 Jei ji nepatinka šeimininkui, kuris su ja susižadėjo, jis turi leisti ją išpirkti. Jis neturi teisės parduoti jos svetimšaliams, nes apgavo ją.

9 O jei jis sužadėjo ją su savo sūnumi, privalo elgtis su ja kaip su dukterimi.

10 Jei jis paims jam kitą, jis neturi teisės sumažinti jai maisto, rūbų ir santuokinių teisių.

11 Jei jis neatlieka jai šitų trijų dalykų, ji išeis be išpirkimo mokesčio.

12 Kas sumuša žmogų taip, kad jis miršta, tas baudžiamas mirtimi.

13 O jei žmogus negalvojo žudyti, bet Dievas atidavė jį į jo rankas, tai Aš paskirsiu vietą, kur jis galėtų pabėgti.

14 Jei kas savo artimą tyčiomis nužudo panaudodamas klastą, tą paimk ir nuo mano aukuro, kad jis mirtų.

15 Kas suduoda savo tėvui arba motinai, tas baudžiamas mirtimi.

16 Kas pavagia žmogų ir parduoda jį, ar jis surandamas pas jį, baudžiamas mirtimi.

17 Kas keikia savo tėvą ar motiną, tas baudžiamas mirtimi.

18 Jei vyrams susivaidijus, vienas taip sumuša kitą akmeniu ar kumščiu, kad tas nemiršta, bet atsigula į lovą,

19 ir jeigu jis atsikelia ir pasiremdamas lazda gali vaikščioti, sumušėjas nebaudžiamas, tik privalo atlyginti už sugaištą laiką ir sumokėti visas gydymo išlaidas.

20 Jei kas taip sumuša vergą ar vergę lazda, kad tas tuojau miršta,­bus nubaustas.

21 O jei jis išgyvena vieną ar dvi dienas, jis nebaudžiamas, nes vergas yra jo nuosavybė.

22 Jei vyrai vaidijasi ir užgauna nėščią moterį ir ji persileidžia, bet jos pačios nesužaloja, tada užgavėjas baudžiamas pinigine bauda, kokią jam paskiria tos moters vyras, teisėjams tarpininkaujant.

23 Bet jei sužaloja­gyvybė už gyvybę,

24 akis už akį, dantis už dantį, ranka už ranką, koja už koją,

25 nudeginimas už nudeginimą, žaizda už žaizdą, randas už randą.

26 Jei kas išmuša savo vergui ar vergei akį, jis privalo už tai paleisti jį laisvėn.

27 Jei jis išmuša savo vergui ar vergei dantį, jis privalo už tai paleisti jį laisvėn.

28 Jei jautis taip subado vyrą ar moterį, kad tas miršta, jautį užmuškite akmenimis ir nevalgykite jo mėsos. Tačiau jaučio savininkas yra nekaltas.

29 Bet jeigu jautis jau anksčiau badydavo ir jo savininkas buvo įspėtas, tačiau jo neuždarė, ir jei jis mirtinai subadė vyrą ar moterį, jautį užmuškite akmenimis, o jo savininką taip pat bauskite mirtimi.

30 O jei jam bus leista išsipirkti, jis mokės išpirką už savo gyvybę tiek, kiek jam bus paskirta.

31 Jei jautis subado sūnų ar dukterį, laikykitės tos pačios taisyklės.

32 Jei jautis subado vergę ar vergą, tai savininkas sumokės vergo šeimininkui trisdešimt šekelių sidabro, o jautį užmuškite akmenimis.

33 Jei kas atidengia duobę arba jei kas iškasa duobę, bet jos neuždengia, ir į ją įkrinta jautis ar asilas,

34 duobės savininkas atlygins nuostolį, sumokėdamas pinigus gyvulio savininkui, o nugaišęs gyvulys liks jam.

35 Jei kieno jautis taip sužaloja kito jautį, kad tas nugaišta, tai jie parduos gyvąjį jautį ir pasidalins už jį gautus pinigus. Taip pat jie pasidalins ir nugaišusį gyvulį.

36 O jei buvo žinoma, kad jautis jau anksčiau badydavo ir savininkas jo neuždarė, tai jis atiduos jautį už jautį, o nugaišęs priklausys jam”.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Arcana Coelestia # 9088

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 10837  
  

9088. He shall pay silver to its master. That this signifies by truth appertaining to him whose good or truth in the natural has been perverted, is evident from the signification of “silver,” as being truth (see n. 1551, 2048, 5658, 6112, 6914, 6917, 7999); of “giving silver,” as being to redeem by means of truth (n. 2954); and from the signification of “its master,” namely, of him whose ox or ass had fallen into the pit, as being the one whose good or truth in the natural has been perverted; for “an ox” denotes good in the natural, and “an ass” denotes truth there (n. 9065, 9086); and “to fall into a pit” denotes to pervert these (n. 9086).

[2] The case herein is this. If good or truth is being perverted by means of falsity, then that which has been perverted must be amended by means of truth; within the church by means of truth from the Word, or from doctrine which is from the Word. The reason why this must be so, is that truth teaches what is evil and what is false, and in this way the man sees and acknowledges it; and when he sees and acknowledges, he can then be amended. For the Lord flows into those things in man which the man knows; but not into those things which he does not know; and therefore He does not amend what is evil or what is false until the man has been instructed that it is evil or false. From this it is that those who do the work of repentance must see and acknowledge their evils, and thus live a life of truth (see n. 8388-8392). The case is the same with purifications from the evils of the love of self and the love of the world. Purifications from these loves cannot possibly be effected except by means of the truths of faith, because these teach that all concupiscences are from these loves. It was for this reason that among the Israelitish and Jewish nation circumcision was performed by means of a knife of stone; for “circumcision” signified purification from these filthy loves; and the “knife of stone” by which it was performed signified the truth of faith (n. 2799, 7044). Moreover man is regenerated by means of the truths of faith (n. 8635-8640, 8772). This was signified by the “washings,” whereby in olden time they were cleansed. The same is also signified at this day by the waters of baptism, for “waters” signify the truths of faith by means of which evils are removed (n. 739, 2702, 3058, 3424, 4976, 7307, 8568), and “baptism” signifies regeneration (n. 4255, 5120).

[3] From all this it is evident how erroneously those think who believe that evils or sins in man are wiped away, as the impurities of the body are washed away by water, and that those were cleansed as to the interiors who in old time were washed with water according to the statutes of the church, and also that at the present day men are saved by being baptized; when yet in old time washings merely represented the cleansing of the interiors; and “baptism” signifies regeneration, the “waters” thereof denoting the truths of faith whereby man is cleansed and regenerated, for evils are removed by their means. Baptism is for those who are within the church, because these have the Word, in which are the truths of faith through which man is regenerated.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Foundation for the permission to use this translation.