Novokřesťanské studium Bible

Bible

 

Išėjimas 21

Studie

   

1 “Tai nuostatai, kuriuos jiems pateiksi.

2 Jei pirksi vergą hebrają, jis tau tarnaus šešerius metus, o septintaisiais paleisi jį be išpirkimo.

3 Jei jis atėjo vienas, vienas teišeina. Jei atėjo vedęs, jo žmona teišeina su juo.

4 Jei jo šeimininkas davė jam žmoną ir ji pagimdė sūnų ir dukterų, žmona ir jos vaikai lieka šeimininkui, o jis vienas teišeina.

5 Bet jei vergas aiškiai pasakys: ‘Aš myliu savo šeimininką, žmoną bei vaikus ir atsisakau laisvės’,

6 tai jo šeimininkas atves jį pas teisėjus, prives jį prie durų arba prie durų staktos ir perdurs yla jo ausį; ir jis liks jam tarnauti visą gyvenimą.

7 Jei kas parduoda savo dukterį vergijon, ji neišeis, kaip išeina vergai.

8 Jei ji nepatinka šeimininkui, kuris su ja susižadėjo, jis turi leisti ją išpirkti. Jis neturi teisės parduoti jos svetimšaliams, nes apgavo ją.

9 O jei jis sužadėjo ją su savo sūnumi, privalo elgtis su ja kaip su dukterimi.

10 Jei jis paims jam kitą, jis neturi teisės sumažinti jai maisto, rūbų ir santuokinių teisių.

11 Jei jis neatlieka jai šitų trijų dalykų, ji išeis be išpirkimo mokesčio.

12 Kas sumuša žmogų taip, kad jis miršta, tas baudžiamas mirtimi.

13 O jei žmogus negalvojo žudyti, bet Dievas atidavė jį į jo rankas, tai Aš paskirsiu vietą, kur jis galėtų pabėgti.

14 Jei kas savo artimą tyčiomis nužudo panaudodamas klastą, tą paimk ir nuo mano aukuro, kad jis mirtų.

15 Kas suduoda savo tėvui arba motinai, tas baudžiamas mirtimi.

16 Kas pavagia žmogų ir parduoda jį, ar jis surandamas pas jį, baudžiamas mirtimi.

17 Kas keikia savo tėvą ar motiną, tas baudžiamas mirtimi.

18 Jei vyrams susivaidijus, vienas taip sumuša kitą akmeniu ar kumščiu, kad tas nemiršta, bet atsigula į lovą,

19 ir jeigu jis atsikelia ir pasiremdamas lazda gali vaikščioti, sumušėjas nebaudžiamas, tik privalo atlyginti už sugaištą laiką ir sumokėti visas gydymo išlaidas.

20 Jei kas taip sumuša vergą ar vergę lazda, kad tas tuojau miršta,­bus nubaustas.

21 O jei jis išgyvena vieną ar dvi dienas, jis nebaudžiamas, nes vergas yra jo nuosavybė.

22 Jei vyrai vaidijasi ir užgauna nėščią moterį ir ji persileidžia, bet jos pačios nesužaloja, tada užgavėjas baudžiamas pinigine bauda, kokią jam paskiria tos moters vyras, teisėjams tarpininkaujant.

23 Bet jei sužaloja­gyvybė už gyvybę,

24 akis už akį, dantis už dantį, ranka už ranką, koja už koją,

25 nudeginimas už nudeginimą, žaizda už žaizdą, randas už randą.

26 Jei kas išmuša savo vergui ar vergei akį, jis privalo už tai paleisti jį laisvėn.

27 Jei jis išmuša savo vergui ar vergei dantį, jis privalo už tai paleisti jį laisvėn.

28 Jei jautis taip subado vyrą ar moterį, kad tas miršta, jautį užmuškite akmenimis ir nevalgykite jo mėsos. Tačiau jaučio savininkas yra nekaltas.

29 Bet jeigu jautis jau anksčiau badydavo ir jo savininkas buvo įspėtas, tačiau jo neuždarė, ir jei jis mirtinai subadė vyrą ar moterį, jautį užmuškite akmenimis, o jo savininką taip pat bauskite mirtimi.

30 O jei jam bus leista išsipirkti, jis mokės išpirką už savo gyvybę tiek, kiek jam bus paskirta.

31 Jei jautis subado sūnų ar dukterį, laikykitės tos pačios taisyklės.

32 Jei jautis subado vergę ar vergą, tai savininkas sumokės vergo šeimininkui trisdešimt šekelių sidabro, o jautį užmuškite akmenimis.

33 Jei kas atidengia duobę arba jei kas iškasa duobę, bet jos neuždengia, ir į ją įkrinta jautis ar asilas,

34 duobės savininkas atlygins nuostolį, sumokėdamas pinigus gyvulio savininkui, o nugaišęs gyvulys liks jam.

35 Jei kieno jautis taip sužaloja kito jautį, kad tas nugaišta, tai jie parduos gyvąjį jautį ir pasidalins už jį gautus pinigus. Taip pat jie pasidalins ir nugaišusį gyvulį.

36 O jei buvo žinoma, kad jautis jau anksčiau badydavo ir savininkas jo neuždarė, tai jis atiduos jautį už jautį, o nugaišęs priklausys jam”.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Arcana Coelestia # 737

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 10837  
  

737. Noah was a son of six hundred years. That this signifies his first state of temptation, is evident, because here and as far as to Ber in the eleventh chapter, numbers and periods of years and names mean nothing else than actual things; just as do also the ages and all the names in the fifth chapter. That “six hundred years” here signify the first state of temptation, is evident from the dominant numbers in six hundred, which are ten, and six, twice multiplied into themselves. A greater or less number from the same factors changes nothing. As regards the number “ten” it has been shown already (at chapter 6,verse 3) that it signifies remains; and that “six” here signifies labor and combat is evident from many passages in the Word. For the case is this: In what has gone before the subject is the preparation of the man called “Noah” for temptation-that he was furnished by the Lord with truths of the understanding and goods of the will. These truths and goods are remains, which are not brought out so as to be recognized until the man is being regenerated. In the case of those who are being regenerated through temptations, the remains in a man are for the angels that are with him, who draw out from them the things wherewith they defend the man against the evil spirits who excite the falsities in him, and thus assail him. As the remains are signified by “ten” and the combats by “six” for this reason the years are said to be “six hundred” in which the dominant numbers are ten, and six, and signify a state of temptation.

[2] As regards the number “six” in particular that it signifies combat is evident from the first chapter of Genesis, where the six days are described in which man was regenerated, before he became celestial, and in which there was continual combat, but on the seventh day, rest. It is for this reason that there are six days of labor and the seventh is the sabbath, which signifies rest. And hence it is that a Hebrew servant served six years, and the seventh year was free (Exodus 21:2; Deuteronomy 15:12; Jeremiah 34:14); also that six years they sowed the land and gathered in the fruits thereof, but the seventh year omitted to sow it (Exodus 23:10-12), and dealt in like manner with the vineyard; and that in the seventh year was “a sabbath of sabbath unto the land, a sabbath of Jehovah” (Leviticus 25:3-4). As “six” signifies labor and combat, it also signifies the dispersion of falsities, as in Ezekiel: Behold six men came from the way of the upper gate which looketh toward the north, and everyone had his weapon of dispersion in his hand (Ezekiel 9:2);

and again, against Gog:

I will make thee to turn again, and will make thee a sixth, and will cause thee to come up from the sides of the north (Ezekiel 39:2).

Here “six” and “to reduce to a sixth” denote dispersion; the “north” falsities; “Gog” those who derive matters of doctrine from things external, whereby they destroy internal worship.

In Job:

In six troubles He shall deliver thee, yea, in the seventh there shall no evil touch thee (Job 5:19),

meaning the combat of temptations.

[3] But “six” occurs in the Word where it does not signify labor, combat, or the dispersion of falsities, but the holy of faith, because of its relation to “twelve” which signifies faith and all things of faith in one complex; and to “three” which signifies the holy; whence is derived the genuine signification of the number “six;” as in Ezekiel 40:5, where the reed of the man, with which he measured the holy city of Israel, was “six cubits;” and in other places. The reason of this derivation is that the holy of faith is in the combats of temptation, and that the six days of labor and combat look to the holy seventh day.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Foundation for the permission to use this translation.

©2024 New Christian Bible Study Corporation. All rights reserved. Printed from newchristianbiblestudy.org