Bible

 

Išėjimas 2

Studie

   

1 Vienas Levio giminės vyras pasirinko ir vedė tos pačios giminės mergaitę.

2 Moteris pastojo ir pagimdė sūnų. Kai ji pamatė, koks jis buvo gražus, slėpė jį tris mėnesius.

3 Negalėdama ilgiau jo slėpti, ji paėmė iš papiruso nendrių nupintą krepšį, ištepė jį derva ir sakais, įdėjo į jį kūdikį ir nunešusi padėjo nendryne prie upės kranto.

4 Jo sesuo atsistojo kiek toliau, norėdama pamatyti, kas atsitiks.

5 Faraono duktė atėjo prie upės praustis. Jos tarnaitės vaikščiojo upės pakraščiu. Ji pamatė nendryne pintinę ir pasiuntė tarnaitę ją atnešti.

6 Atidarius ją, rado verkiantį berniuką. Jai pagailo jo ir ji tarė: “Šitas yra vienas iš hebrajų kūdikių!”

7 Jo sesuo tarė faraono dukteriai: “Ar norėtum, kad surasčiau hebrajų moterį, kuri maitintų kūdikį?”

8 Faraono duktė jai atsakė: “Eik”. Mergaitė nuėjus pakvietė kūdikio motiną.

9 Tada Faraono duktė tarė jai: “Imk šitą kūdikį ir maitink jį! Aš mokėsiu tau už tai”. Moteris paėmė kūdikį ir maitino jį.

10 Berniukui paaugus, ji nunešė jį faraono dukteriai. Ji įsūnijo berniuką ir pavadino Moze, sakydama: “Aš jį ištraukiau iš vandens!”

11 Kartą Mozė, jau užaugęs, išėjo pas savo brolius ir pamatė jų naštas. Ir jis pamatė egiptietį bemušantį hebrają, vieną iš jo brolių.

12 Apsidairęs ir nieko nematydamas, jis užmušė tą egiptietį ir užkasė jį smėlyje.

13 Išėjęs kitą dieną, pamatė besivaidijančius du hebrajus ir klausė kaltininko: “Kodėl muši savo artimą?”

14 Tas atsakė: “Kas tave paskyrė mūsų kunigaikščiu ir teisėju? Bene nori ir mane užmušti, kaip užmušei egiptietį?” Mozė nusigando ir sakė: “Iš tiesų tai tapo žinoma!”

15 Faraonas, išgirdęs apie tą įvykį, norėjo Mozę nužudyti. Bet Mozė pabėgo nuo faraono ir apsigyveno Midjano šalyje. Vieną dieną, sėdint jam prie šulinio,

16 midjaniečių kunigo septynios dukterys atėjusios sėmė vandenį ir pylė į lovius, norėdamos pagirdyti savo tėvo avis.

17 Atėję piemenys jas nuvarė. Tada Mozė atsistojo, apgynė mergaites ir pagirdė jų avis.

18 Joms sugrįžus pas savo tėvą euelį, jis paklausė: “Kodėl šiandien taip anksti parėjote?”

19 Jos atsakė: “Vienas egiptietis mus apgynė nuo piemenų. Be to, jis sėmė vandenį ir pagirdė avis.

20 Tėvas tarė savo dukterims: “Kur jis yra? Kodėl palikote tą vyrą? Pakvieskite jį valgyti su mumis”.

21 Mozė sutiko gyventi pas euelį ir vedė jo dukterį Ciporą.

22 Ji pagimdė sūnų, kurį Mozė pavadino Geršomu, sakydamas: “Tapau ateivis svetimoje šalyje”.

23 Praėjus daug laiko, mirė Egipto karalius. Izraelio vaikai vaitojo dėl vergystės ir šaukė, ir jų šauksmas pasiekė Dievą.

24 Dievas išgirdo jų vaitojimą ir atsiminė savo sandorą su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu.

25 Ir Dievas pažvelgė į Izraelio vaikus, ir ėmė jais rūpintis.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Arcana Coelestia # 6845

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 10837  
  

6845. 'For the place which you are standing on is holy ground' means that otherwise the Divine cannot come in. This is clear from the meaning of 'place' as a state, dealt with in 2625, 2837, 3356, 3387, 4321, 4882, 5605, and therefore 'the place which you are standing on' is the state in which he is up to this point; and from the meaning of 'holy ground' as the holiness which goes forth from the Lord. Thus a state of the holy influence from the Lord's Divine Human is what these words are used to mean. This meaning - that otherwise the Divine cannot come in - follows from what is said immediately before, namely that if a person were not removed from the powers of the senses, which form the external levels of the natural, that is, if he were not raised from them to more internal levels, the Divine could not flow in. The reason why the Divine cannot flow in as long as the person's thought remains on the level of the senses is that influx from the Divine extends right through to things that are last in order, thus right through to the powers of the senses which form the external levels of a person's natural. If those levels consist solely of bodily and earthly interests the Divine influences coming in are reduced to nothing since they are incompatible with what is there. Consequently when a person is about to receive the Divine, that is, matters of faith and love, he is raised from the powers of the senses; and once he has been raised from them, the Divine no longer flows in there, into the external level of the senses, but into the more internal level to which the person has been raised. I have been allowed to know from a considerable amount of experience that this is so.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Society for the permission to use this translation.