Bible

 

Išėjimas 18

Studie

   

1 Jetras, Midjano kunigas, Mozės uošvis, išgirdo visa, ką Dievas padarė Mozei ir savo tautai Izraeliui, ir kad Viešpats išvedė Izraelį iš Egipto.

2 Tai sužinojęs, Jetras, Mozės uošvis, paėmė Ciporą, Mozės žmoną, kurią Mozė buvo parsiuntęs atgal,

3 ir jos abu sūnus, kurių vieno vardas buvo Geršomas, nes jis sakė: “Buvau ateivis svetimoje šalyje”,

4 o kito Eliezeras, nes sakė: “Mano tėvo Dievas buvo mano pagalba ir mane išgelbėjo nuo faraono kardo”.

5 Ir Jetras, Mozės uošvis, atėjo su jo sūnumis ir žmona pas Mozę į dykumą, kur jis stovyklavo prie Dievo kalno.

6 Jetras pranešė Mozei: “Štai aš, tavo uošvis Jetras, su tavo žmona ir abiem sūnumis einame pas tave!”

7 Tada Mozė, išėjęs pasitikti uošvio, nusilenkė jam ir jį pabučiavo. Paklausę vienas kito, kaip sekasi, įėjo į palapinę.

8 Mozė papasakojo savo uošviui visa, ką Viešpats padarė faraonui ir egiptiečiams dėl Izraelio, ir visą vargą kelyje, ir kaip Viešpats juos išgelbėjo.

9 Jetras džiaugėsi visu tuo, ką Viešpats padarė Izraeliui išgelbėdamas jį iš egiptiečių,

10 ir tarė: “Tebūna palaimintas Viešpats, kuris jus išgelbėjo iš egiptiečių ir faraono, kuris išgelbėjo tautą iš Egipto vergovės.

11 Dabar žinau, kad Viešpats yra aukščiau visų kitų dievų, nes pranoko juos tuo, kuo jie didžiavosi”.

12 Po to Jetras, Mozės uošvis, aukojo Dievui deginamąją auką ir atnašas. Tada Aaronas ir visi Izraelio vyresnieji drauge su Mozės uošviu valgė Dievo akivaizdoje.

13 Kitą dieną Mozė atsisėdo žmonių teisti, ir žmonės stovėjo prie jo nuo ryto iki vakaro.

14 Mozės uošvis, pamatęs visa, ką jis darė žmonėms, klausė: “Ką tu čia darai? Kodėl tu sėdi vienas, o visi žmonės stovi nuo ryto iki vakaro?”

15 Mozė atsakė: “Žmonės ateina pas mane pasiklausti Dievo patarimų.

16 Kai jie nesutaria, ateina pas mane, kad būčiau jų teisėju ir paskelbčiau Dievo nuostatus ir įstatymus”.

17 Mozės uošvis atsakė: “Negerai darai!

18 Tu pats ir šitie žmonės, kurie yra su tavimi, visiškai nuvargsite, nes tau tai per sunku; tu negali vienas atlikti to darbo.

19 Dabar paklausyk mano balso. Aš tau patarsiu, ir Dievas bus su tavimi! Būk tarpininkas tarp tautos ir Dievo ir pranešk jų reikalus Dievui.

20 Mokyk juos įstatymų bei nuostatų, parodyk jiems kelią, kuriuo jie turi eiti, ir darbus, kuriuos turi daryti.

21 Be to, išsirink iš tautos sumanius, Dievo bijančius, patikimus, negodžius vyrus, paskirk juos tūkstantininkais, šimtininkais, penkiasdešimtininkais ir dešimtininkais,

22 ir tegu jie teisia žmones. Kiekvieną didelę bylą jie perduos tau, o mažas bylas spręs patys. Tau bus lengviau, ir jie pasidalins naštą su tavimi.

23 Jeigu taip darysi ir Dievas įsakys tau, pats ištversi ir visi žmonės grįš į savo namus ramybėje”.

24 Mozė paklausė savo uošvio patarimo.

25 Jis išsirinko sumanius vyrus iš viso Izraelio ir paskyrė juos vyresniaisiais: tūkstantininkais, šimtininkais, penkiasdešimtininkais ir dešimtininkais.

26 Ir jie teisė žmones visą laiką. Sunkias bylas jie perduodavo Mozei, bet mažas sprendė patys.

27 Po to Mozės uošvis iškeliavo į savo šalį.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Arcana Coelestia # 8685

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 10837  
  

8685. And Moses sat to judge the people. That this signifies the disposing of truth Divine with those who were of the spiritual church in the state before it was from good, is evident from the representation of Moses, as being the truth Divine that proceeds immediately from the Lord (see n. 7010, 7382); from the signification of “judging,” as being a disposing. That “judging” here denotes a disposing, is because truth Divine does not judge anyone, but flows in and disposes that it may be received, and according to the reception judgment then takes place in accordance with the laws of order, which is meant by the judgment of the Lord (Matthew 25:31 to end, John 5:22, 26-27, 30; 9:39), as is evident from the Lord’s words where He says that He “judges no man” (John 3:17-21; 8:15; 12:47-48). And from the representation of Israel, who is here “the people,” as being those who are of the spiritual church (see above n. 8645). From all this it is evident that by “Moses sat to judge the people,” is signified the disposing of the truth Divine that proceeds immediately from the Lord with those who are of the spiritual church.

[2] That it denotes in a state before it is from good, is evident from what follows. For the man who is being regenerated and becoming a church has two states; in the first state he acts from truth, in the second from good (on which see n. 8516, 8539, 8643, 8648, 8658). In both states the man is led by the Lord; but in the first by immediate influx, and in the second by influx both immediate and mediate. (Concerning the influx of good and truth from the Lord, immediate and mediate, see n. 6472-6478, 6982, 6985, 6996, 7054-7058, 7270.) Immediate influx is represented by Moses judging the people alone; but influx both immediate and mediate, by the princes of thousands, of hundreds, of fifties, and of tens, being chosen, to judge small affairs, and to refer great affairs to Moses (of which below). But these are arcana which scarcely anyone can understand, except one who is in enlightenment from the Lord, and through enlightenment in perception. These two kinds of influx, and also the consequent effects, can indeed be described, but still they do not fall rightly into the thought unless there is perception from heaven; and perception from heaven is not given except with those who are in the love of truth from good; and not even then unless they are in the love of truth from genuine good.

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Foundation for the permission to use this translation.