Bible

 

Išėjimas 18

Studie

   

1 Jetras, Midjano kunigas, Mozės uošvis, išgirdo visa, ką Dievas padarė Mozei ir savo tautai Izraeliui, ir kad Viešpats išvedė Izraelį iš Egipto.

2 Tai sužinojęs, Jetras, Mozės uošvis, paėmė Ciporą, Mozės žmoną, kurią Mozė buvo parsiuntęs atgal,

3 ir jos abu sūnus, kurių vieno vardas buvo Geršomas, nes jis sakė: “Buvau ateivis svetimoje šalyje”,

4 o kito Eliezeras, nes sakė: “Mano tėvo Dievas buvo mano pagalba ir mane išgelbėjo nuo faraono kardo”.

5 Ir Jetras, Mozės uošvis, atėjo su jo sūnumis ir žmona pas Mozę į dykumą, kur jis stovyklavo prie Dievo kalno.

6 Jetras pranešė Mozei: “Štai aš, tavo uošvis Jetras, su tavo žmona ir abiem sūnumis einame pas tave!”

7 Tada Mozė, išėjęs pasitikti uošvio, nusilenkė jam ir jį pabučiavo. Paklausę vienas kito, kaip sekasi, įėjo į palapinę.

8 Mozė papasakojo savo uošviui visa, ką Viešpats padarė faraonui ir egiptiečiams dėl Izraelio, ir visą vargą kelyje, ir kaip Viešpats juos išgelbėjo.

9 Jetras džiaugėsi visu tuo, ką Viešpats padarė Izraeliui išgelbėdamas jį iš egiptiečių,

10 ir tarė: “Tebūna palaimintas Viešpats, kuris jus išgelbėjo iš egiptiečių ir faraono, kuris išgelbėjo tautą iš Egipto vergovės.

11 Dabar žinau, kad Viešpats yra aukščiau visų kitų dievų, nes pranoko juos tuo, kuo jie didžiavosi”.

12 Po to Jetras, Mozės uošvis, aukojo Dievui deginamąją auką ir atnašas. Tada Aaronas ir visi Izraelio vyresnieji drauge su Mozės uošviu valgė Dievo akivaizdoje.

13 Kitą dieną Mozė atsisėdo žmonių teisti, ir žmonės stovėjo prie jo nuo ryto iki vakaro.

14 Mozės uošvis, pamatęs visa, ką jis darė žmonėms, klausė: “Ką tu čia darai? Kodėl tu sėdi vienas, o visi žmonės stovi nuo ryto iki vakaro?”

15 Mozė atsakė: “Žmonės ateina pas mane pasiklausti Dievo patarimų.

16 Kai jie nesutaria, ateina pas mane, kad būčiau jų teisėju ir paskelbčiau Dievo nuostatus ir įstatymus”.

17 Mozės uošvis atsakė: “Negerai darai!

18 Tu pats ir šitie žmonės, kurie yra su tavimi, visiškai nuvargsite, nes tau tai per sunku; tu negali vienas atlikti to darbo.

19 Dabar paklausyk mano balso. Aš tau patarsiu, ir Dievas bus su tavimi! Būk tarpininkas tarp tautos ir Dievo ir pranešk jų reikalus Dievui.

20 Mokyk juos įstatymų bei nuostatų, parodyk jiems kelią, kuriuo jie turi eiti, ir darbus, kuriuos turi daryti.

21 Be to, išsirink iš tautos sumanius, Dievo bijančius, patikimus, negodžius vyrus, paskirk juos tūkstantininkais, šimtininkais, penkiasdešimtininkais ir dešimtininkais,

22 ir tegu jie teisia žmones. Kiekvieną didelę bylą jie perduos tau, o mažas bylas spręs patys. Tau bus lengviau, ir jie pasidalins naštą su tavimi.

23 Jeigu taip darysi ir Dievas įsakys tau, pats ištversi ir visi žmonės grįš į savo namus ramybėje”.

24 Mozė paklausė savo uošvio patarimo.

25 Jis išsirinko sumanius vyrus iš viso Izraelio ir paskyrė juos vyresniaisiais: tūkstantininkais, šimtininkais, penkiasdešimtininkais ir dešimtininkais.

26 Ir jie teisė žmones visą laiką. Sunkias bylas jie perduodavo Mozei, bet mažas sprendė patys.

27 Po to Mozės uošvis iškeliavo į savo šalį.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Arcana Coelestia # 8644

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 10837  
  

8644. Moses’ father-in-law. That this signifies from which is good conjoined with truth Divine, is evident from the signification of “father-in-law,” as being the good from which is the good that is conjoined with truth (see n. 6827); and from the representation of Moses, as being truth Divine (n. 6752, 6771, 7010, 7014, 7382). The reason why “a father-in-law” signifies good from which is good conjoined with truth, is that “a wife” signifies good when “the man” signifies truth (n. 2517, 4510, 4823). As in what follows, the conjunction of Divine good with Divine truth is treated of, whereby a setting in order may be effected in the man of the church, be it known that between Divine good and Divine truth there is this distinction: that Divine good is in the Lord, and Divine truth is from the Lord. It is as with the fire of the sun and the light which is therefrom; the fire is in the sun, and the light is from the sun; in the light there is not fire but heat.

[2] Moreover in the other life the Lord is the Sun, and also is the light. In the Sun there, which is Himself, is Divine fire, which is the Divine good of the Divine love. From that Sun is Divine light, which is Divine truth from Divine good. In this Divine truth there is also Divine good, but not such as is in the Sun, it being accommodated to reception in heaven; for unless it were accommodated to reception, heaven could not have come into existence, because no angel can bear the flame from the Divine love. He would be consumed in a moment, as would a man if the flame of the sun of this world should blow directly upon him.

[3] But how the Divine good of the Lord’s Divine love is accommodated to reception, cannot be known by anyone, not even by the angels in heaven, because it is an accommodation of the Infinite to the finite; and the Infinite is such as to transcend all the understanding of the finite, insomuch that when the understanding of the finite desires to look in that direction, it falls as into the depth of the sea and perishes. (That the Lord is the Sun in heaven, and that the Sun there is the Divine good of His Divine love, and that the light therefrom is Divine truth, from which is intelligence, see n. 1053, 1521-1533, 1619-1632, 2776, 3094, 3138, 3190, 3195, 3222, 3223, 3225, 3339, 3341, 3636, 3643, 3993, 4180, 4302, 4408, 4409, 4415, 4523, 4533, 4696, 7083, 7171, 7174, 7270, 8197)

  
/ 10837  
  

Thanks to the Swedenborg Foundation for the permission to use this translation.