Bible

 

Deuteronomija 23

Studie

   

1 “Eunuchas neįeis į Viešpaties tautą.

2 Pavainikis neįeis į Viešpaties tautą, nė jo palikuonys neįeis į Viešpaties tautą net iki dešimtos kartos.

3 Amonitas ir moabitas neįeis į Viešpaties tautą, nė jų palikuonys neįeis į Viešpaties tautą net iki dešimtos kartos per amžius,

4 nes jie nepasitiko jūsų kelyje su duona ir vandeniu, kai išėjote iš Egipto, bet pasisamdė prieš jus iš Mesopotamijos Beoro sūnų Balaamą, kad jus prakeiktų.

5 Bet Viešpats, tavo Dievas, neklausė Balaamo ir pavertė prakeikimą palaiminimu, nes Jis mylėjo tave.

6 Nelinkėk jiems taikos ir gerovės per visas savo dienas ir per amžius.

7 Neniekink edomitų, nes jie tavo broliai, nė egiptiečių, nes buvote ateiviai jų žemėje.

8 Jų trečios kartos vaikai įeis į Viešpaties tautą.

9 Traukdamas į karą su priešu, saugokis nuo visų blogybių.

10 Jei vyras susiteptų nuo to, kas atsitiko jam naktį, jis privalo išeiti iš stovyklos ir neįeiti į stovyklą.

11 Vakare, saulei nusileidus, apsiplovęs vėl gali grįžti į stovyklą.

12 Turėk vietą už stovyklos, kur galėtum išeiti.

13 Neškis kastuvėlį, išsikask duobelę pritūpdamas ir užpilk žemėmis išmatas.

14 Viešpats, tavo Dievas, yra stovykloje, kad tave globotų ir padėtų kovoje su priešu. Tavo stovykla tebūna šventa, kad Dievas nematytų nešvaros tarp jūsų ir nepasišalintų.

15 Vergo, kuris pas tave atbėgs, negrąžink jo šeimininkui.

16 Jis tegyvena pas tave toje vietoje, kuri jam patiks, ir kurią jis pasirinks; tu jo neišnaudok.

17 Nebus paleistuvės iš Izraelio dukterų, nė iškrypėlių iš Izraelio sūnų.

18 Neatnešk į Viešpaties, tavo Dievo, namus nei paleistuvės užmokesčio, nei šuns kainos pagal jokį įžadą; Viešpaties, tavo Dievo, akyse jie yra pasibjaurėjimas.

19 Neimk iš savo brolio palūkanų nei už paskolintus pinigus, nei už javus, nei už kurį nors kitą daiktą.

20 Iš svetimo gali imti. Broliui gi skolink be palūkanų, kad Viešpats, tavo Dievas, tave laimintų visuose tavo darbuose žemėje, kurios eini paveldėti.

21 Padaręs Viešpačiui, savo Dievui, įžadą, nedelsk jo įvykdyti, nes Viešpats, tavo Dievas, pareikalaus iš tavęs, ir tai bus tau nuodėmė.

22 Jei nepadarysi įžado, tau nebus nuodėmės.

23 Pažadėjęs laikykis žodžio, nes tu laisva valia davei įžadą Viešpačiui, savo Dievui, kai savo burna pažadėjai.

24 Savo artimo vynuogyne valgyk vynuogių kiek nori, bet su savimi nieko neišsinešk.

25 Savo artimo javų lauke gali skinti varpas savo ranka, bet pjautuvu nepjauk”.

   

Komentář

 

Own

  

In many cases, the spiritual meaning of "own," both as a verb and as an adjective, is relatively literal. When people are described as the "Lord's own," however, it specifically means those people who know Him and have His Word. This has taken various forms since the dawn of humanity; in the prehistoric church known as the "Most Ancient Church" the Lord's truth -- the direct expression of His love -- flowed into people directly. In the Ancient Church the Lord's Word was recognized in nature and in the form of deeply representative stories, some of which were passed on to us in the early chapters of Genesis. Among the Children of Israel the Lord's Word was expressed through the Ten Commandments, the laws of Moses, the very history of the nation of Israel and the various psalms and prophecies. The early Christians had those stories along with the teaching and inspiration of Jesus himself. We now have the whole Bible, including the teachings of Jesus, and can understand the Bible's true meaning. Each of these churches, then, was at some point the Lord's own.