Novokřesťanské studium Bible

Bible

 

1 Samuelis 2

Studie

   

1 Ona meldėsi: “Mano širdis džiaugiasi Viešpatyje ir mano ragas išaukštintas Jame. Aš plačiai atveriu savo burną prieš savo priešus, nes džiaugiuosi Tavo išgelbėjimu.

2 Niekas nėra toks šventas, kaip Viešpats! Šalia Tavęs nėra kito ir nėra kitos uolos, kaip mūsų Dievas.

3 Nekalbėkite taip išdidžiai ir įžūliai. Viešpats yra Dievas, kuris žino viską, ir Jis pasveria visus darbus.

4 Galingųjų lankas sulaužomas, o tie, kurie klumpa, apjuosiami jėga.

5 Sotieji parsisamdė už maistą, o alkanieji nurimo. Nevaisingoji pagimdė septynetą, o turinčioji daug vaikų nusilpo.

6 Viešpats numarina ir atgaivina, nuveda į mirusiųjų buveinę ir vėl išlaisvina.

7 Viešpats padaro beturtį ir turtingą. Jis pažemina ir išaukština.

8 Jis pakelia iš dulkių vargdienį, iš sąšlavų duobės iškelia vargšą; juos pasodina greta kunigaikščių ir leidžia paveldėti jiems šlovės sostą. Viešpačiui priklauso žemės pamatai, ant jų Jis pastatė pasaulį.

9 Savo šventųjų kojas Jis palaikys, o nedorėliai nutils tamsoje. Nė vienas nelaimės savo jėga.

10 Viešpats sudaužys į gabalus savo priešus. Jis sugriaudės prieš juos iš dangaus. Viešpats teis žemės kraštus. Jis duos jėgų savo karaliui ir išaukštins pateptojo ragą”.

11 Elkana grįžo į amą, į savo namus, o berniukas Samuelis tarnavo Viešpačiui, prižiūrimas kunigo Elio.

12 Elio sūnūs buvo Belialo vaikai ir nepažino Viešpaties.

13 Kam nors aukojant auką, kai mėsa tebevirdavo, ateidavo kunigo tarnas, laikydamas rankoje trišakę,

14 ir smeigdavo ją į katilą, puodą ar keptuvę. Visa, ką ištraukdavo šake, pasiimdavo Elio sūnūs. Taip jie darė visiems izraelitams, aukojantiems Šilojuje.

15 Prieš sudeginant taukus, atėjęs kunigo tarnas sakydavo aukotojui: “Duok mėsos kunigui iškepti; jis nenori virtos, bet žalios”.

16 Jei aukotojas sakydavo: “Pirmiausia tegul sudegina taukus, paskui tegul ima, kiek nori”. Tarnas atsakydavo: “Duok dabar. Jei neduosi, atimsiu”.

17 Elio sūnų nuodėmė buvo labai didelė Viešpaties akyse, nes žmonės ėmė bjaurėtis aukomis Viešpačiui.

18 Samuelis tarnavo Viešpačiui, apsirengęs lininį efodą.

19 Jo motina jam pasiūdavo drabužį ir kasmet atnešdavo ateidama su savo vyru aukoti kasmetinės aukos.

20 Elis laimindavo Elkaną ir jo žmoną: “Viešpats teduoda tau dar vaikų su šita moterimi už tą, kurį ji paaukojo Viešpačiui”. Po to jie grįždavo į namus.

21 Viešpats aplankė Oną, ir ji pagimdė dar tris sūnus ir dvi dukteris. Berniukas Samuelis augo Viešpaties akivaizdoje.

22 Elis labai paseno. Jis girdėjo, ką jo sūnūs darė Izraeliui, kaip jie suguldavo su moterimis, kurios susirinkdavo prie Susitikimo palapinės.

23 Tėvas klausė: “Kodėl taip darote? Aš girdžiu apie jūsų piktus darbus iš žmonių.

24 Negerus dalykus aš girdžiu apie jus, mano sūnūs. Jūs vedate Viešpaties tautą į nusikaltimą.

25 Jei žmogus nusikalsta žmogui, jį teis teisėjas, bet jei žmogus nusideda Viešpačiui, kas jį užtars?” Jie neklausė savo tėvo, todėl Viešpats nusprendė juos nužudyti.

26 Berniukas Samuelis augo, ir jam palankiai buvo nusiteikę ir Viešpats, ir žmonės.

27 Dievo žmogus atėjo pas Elį ir jam tarė: “Taip sako Viešpats: ‘Aš apsireiškiau tavo tėvams, kai jie buvo Egipte ir tarnavo faraonui.

28 Aš tavo tėvą išsirinkau kunigu iš visų Izraelio giminių, kad jis aukotų ant mano aukuro, smilkytų smilkalus ir nešiotų efodą mano akivaizdoje. Aš paskyriau kunigams izraelitų deginamųjų aukų dalį.

29 Kodėl jūs mindžiojate kojomis aukas ir dovanas, kurias įsakiau man aukoti? Kodėl labiau už mane gerbi savo sūnus, kurie tunka mano tautos Izraelio geriausiomis aukų dalimis?’

30 Todėl Viešpats, Izraelio Dievas, sako: ‘Tikrai buvau pažadėjęs, kad tavo tėvo ir tavo namai per amžius bus mano akivaizdoje, bet dabar sakau, kad taip nebus. Aš pagerbsiu tuos, kurie mane gerbia, o kurie mane niekina, bus paniekinti.

31 Ateina diena, kada tavo ir tavo namų ramstį sunaikinsiu; nė vienas nesulauks senatvės.

32 Tu matysi priešą mano namuose, nepaisant to, kad Dievas daro gera Izraeliui; tavo namuose niekas nesulauks senatvės per amžius.

33 Aš nesunaikinsiu ir nepašalinsiu nuo savo aukuro visų tavųjų, bet tavo akys aptems ir siela krimsis; ir visi tavo palikuonys mirs savo gražiausiame amžiuje.

34 Tai bus ženklas tau, kai abu tavo sūnūs Hofnis ir Finehasas mirs tą pačią dieną.

35 Aš pakelsiu sau ištikimą kunigą, kuris darys tai, kas yra mano širdyje ir mano mintyse. Aš jam pastatysiu tvirtus namus, ir jis vaikščios prieš mano pateptąjį per amžius.

36 Tada išlikę tavo šeimos nariai atėję parpuls prieš jį už sidabrinį pinigėlį ar duonos kąsnį ir prašys, kad paskirtų juos kunigais ir jie galėtų užsidirbti pavalgyti’ ”.

   

Ze Swedenborgových děl

 

Apocalypse Revealed # 10

Prostudujte si tuto pasáž

  
/ 962  
  

10. John, to the seven churches. (1:4) This symbolically means, to all who are in the Christian world where the Word exists and where through it the Lord is known, and who turn to the church.

The seven churches mean, not seven churches, but all who are constituents of the church in the Christian world. For numbers in the Word symbolize properties, and seven symbolizes all things or all people, and so also fullness and completeness, and it occurs in the Word where the subject is something holy, and in an opposite sense, something profane. Consequently this number involves holiness, and in an opposite sense, profanation.

Numbers symbolize properties, or rather they serve as a class of adjectives to substantives, assigning some attribute to their subjects, because a number in itself is a natural quantity. For natural things are measured by numbers, but spiritual things by properties and their states. Therefore someone who does not know the symbolism of numbers in the Word, and particularly in the book of Revelation, cannot know the many secrets that it contains.

Now, because seven symbolizes all things or all people, it is apparent that the seven churches mean all people in the Christian world where the Word exists and where through it the Lord is known. If these live according to the Lord's commandments in the Word, they form the real church.

[2] It is because of this that the Sabbath was instituted on the seventh day, and that the seventh year was called a sabbatical year, and the forty-ninth year the year of Jubilee, which symbolized everything holy in the church.

It is because of this, too, that a week in Daniel and elsewhere symbolizes an entire period from beginning to end and is predicated of the church.

Similar things are symbolized by seven hereafter, as for example, by the seven golden lampstands, in the midst of which was the Son of Man (Revelation 1:13); by the seven stars in His right hand (1:16, 20); by the seven spirits of God (1:4; 4:5); by the seven lamps of fire (4:5); by the seven angels to whom were given seven trumpets (8:2); by the seven angels having the seven last plagues (15:5-6); by the seven bowls full of the seven last plagues (16:1; 21:9); by the seven seals with which the book was sealed (5:1).

Likewise in the following places: That their hands should be filled for seven days (Exodus 29:35). That they should be sanctified for seven days (Exodus 29:37). That when they were inaugurated they should go in seven days, clothed in holy garments (Exodus 29:30). That for seven days they should not go out of the Tabernacle while being initiated into the priesthood (Leviticus 8:33, 35). That atonement should be made for the altar seven times on its horns (Leviticus 16:18-19), and also seven times toward the east (Leviticus 16:12-15). That the water of separation should be sprinkled seven times toward the Tabernacle (Numbers 19:4). That Passover should be celebrated for seven days and unleavened bread eaten for seven days (Exodus 12:1ff., Deuteronomy 16:4-7).

So, too, that the Jews should be punished sevenfold for their sins (Leviticus 26:18, 21, 24, 28), on which account David says, "Requite our neighbors sevenfold into their bosom" (Psalms 79:12). "Sevenfold" means fully.

[3] Also in these places:

The words of Jehovah are pure words, silver... in a furnace... purified seven times. (Psalms 12:6)

The hungry have ceased, until the barren has borne seven, while she who has many children has become feeble. (1 Samuel 2:5)

"The barren" is the church of the gentiles, who did not have the Word. "She who has many children" is the church of the Jews, who did have the Word. Similarly,

She will languish who has borne seven; she will breath out her soul. (Jeremiah 15:9)

Those who dwell in the cities of Israel will... set on fire and burn the weapons...; and they will make fires with them for seven years... ...they will bury Gog, and... for seven months... will be cleansing the land. (Ezekiel 39:9, 11-12)

(The unclean spirit) will take seven other spirits more wicked than himself... (Matthew 12:45)

Profanation is described there, and the seven spirits with which he would return symbolize all falsities of evil, thus a complete extinguishing of goodness and truth.

The seven heads of the dragon, and the seven jewels 1 on its heads (Revelation 12:3), symbolize the profanation of all goodness and truth.

This makes apparent that "seven" involves holiness or profanation, and symbolizes completeness and fullness.

Poznámky pod čarou:

1. The word translated as "jewels" here means diadems or crowns in the original Greek and Latin, but the writer's definitions of the term elsewhere make plain that he regularly and consistently interpreted it to mean jewels or gems.

  
/ 962  
  

Many thanks to the General Church of the New Jerusalem, and to Rev. N.B. Rogers, translator, for the permission to use this translation.

©2024 New Christian Bible Study Corporation. All rights reserved. Printed from newchristianbiblestudy.org