1
Tada Balaamas kalbėjo Balakui: “Pastatydink man čia septynis aukurus ir paruošk man septynis veršius ir septynis avinus”.
2
Balakas padarė, kaip Balaamas sakė . Tada juodu aukojo po veršį ir aviną ant kiekvieno aukuro.
3
Balaamas tarė Balakui: “Pastovėk prie savo deginamosios aukos, o aš pasitrauksiu ir lauksiu Viešpaties žodžio: aš tau pasakysiu, ką Jis lieps”. Jis nuėjo į nuošalią aukštumą.
4
Ten jį sutiko Dievas . Balaamas Jam kalbėjo: “Pastatydinau septynis aukurus ir aukojau ant jų po veršį ir aviną”.
5
Viešpats įdėjo žodį į Balaamo lūpas ir sakė : “Grįžk pas Balaką ir taip kalbėk”.
6
Sugrįžęs rado stovintį Balaką prie savo deginamosios aukos su visais Moabo kunigaikščiais.
7
Jis kalbėjo: “Iš Aramo mane atvedė Balakas, moabitų karalius , iš rytų šalies kalnų pašaukė mane: ‘Ateik ir prakeik Jokūbą, linkėk pikta Izraeliui’.
8
Kaipgi aš keikčiau, ko Dievas nekeikia? Kaipgi aš pasmerkčiau, ko Viešpats nesmerkia?
9
Aš matau juos nuo uolų viršūnių ir į juos žiūriu nuo kalnų. Ta tauta gyvena atskirai ir neprisideda prie kitų tautų.
10
Kas galėtų suskaityti Jokūbo dulkes ir suskaičiuoti ketvirtadalį Izraelio ? O, kad galėčiau mirti teisiųjų mirtimi! O, kad mirčiau ramybėje kaip jie!”
11
Balakas sakė Balaamui: “Ką tu man padarei? Aš tave pasišaukiau, kad prakeiktum mano priešus, o tu juos palaiminai”.
12
Tas jam atsakė : “Argi aš neturiu kalbėti to, ką Viešpats įdeda į mano lūpas?”
13
Balakas sakė jam: “Eikš su manimi į kitą vietą, kur matysi izraelitų dalį, bet visų negalėsi matyti; iš ten juos prakeiksi”.
14
Kai jį nuvedė ant Pisgos kalno viršūnės, jis ten pastatydino septynis aukurus ir ant kiekvieno aukojo po veršį ir aviną.
15
Tada Balaamas tarė Balakui: “Stovėk čia prie deginamosios aukos, o aš eisiu pasitikti Viešpaties”.
16
Viešpats sutiko Balaamą ir įdėjo žodį į jo lūpas, sakydamas: “Eik vėl pas Balaką ir pasakyk tai”.
17
Sugrįžęs jis rado Balaką stovintį prie savo deginamosios aukos kartu su Moabo kunigaikščiais. Balakas klausė jo: “Ką tau kalbėjo Viešpats?”
18
Balaamas atsakė: “Balakai, klausykis ir išgirsk, Ciporo sūnau!
19
Dievas ne žmogus, kad meluotų, ir ne žmogaus sūnus , kad pakeistų savo nuomonę. Ar Jis pasakė ir nepadarys? Ar Jis kalbėjo ir neįvykdys?
20
Man įsakyta laiminti; Jis palaimino, ir aš negaliu to pakeisti.
21
Jis nerado nedorybės Jokūbe ir neįžiūrėjo neteisybės Izraelyje. Viešpats, jų Dievas , yra su jais, ir karaliaus šauksmas girdimas tarp jų.
22
Dievas juos išvedė iš Egipto, jų galybė kaip stumbro.
23
Nėra užkeikimo prieš Jokūbą nei ištarmės prieš Izraelį; ateis laikas , kai apie Izraelį sakys: ‘Štai ką padarė Dievas’.
24
Tai tauta, kuri pakils kaip liūtė ir atsistos kaip liūtas , neatsiguls, kol nesurys grobio ir neišgers užmuštųjų kraujo”.
25
Balakas tarė Balaamui: “Tu jų neprakeik, bet ir nelaimink”.
26
Balaamas atsakė Balakui: “Argi aš tau nesakiau, kad ką man Viešpats lieps, tą turėsiu daryti!”
27
Ir Balakas tarė Balaamui: “Eime, nuvesiu tave į kitą vietą, gal patiks Dievui, kad iš ten juos prakeiktum”.
28
Balakas užvedė Balaamą į Peoro kalno viršūnę, kuris yra prie dykumos.
29
Čia Balaamas sakė Balakui: “Pastatydink man čia septynis aukurus ir paruošk tiek pat veršių ir avinų aukai”.
30
Balakas padarė, kaip Balaamas įsakė. Jie aukojo po veršį ir po aviną ant kiekvieno aukuro.