1
Mirjama ir Aaronas priekaištavo Mozei dėl jo vedybų, nes jis buvo vedęs etiopę.
2
Jie sakė : “Argi Viešpats kalbėjo tik per vieną Mozę? Argi Jis nekalbėjo taip pat ir per mus ?” Viešpats tai išgirdo .
3
Mozė gi buvo labai romus, romiausias iš visų žmonių žemėje.
4
Viešpats staiga prabilo į Mozę, Aaroną bei Mirjamą: “Jūs trys išeikite prie Susitikimo palapinės”. Jiems išėjus,
5
Viešpats nužengė debesies stulpe ir, stovėdamas palapinės įėjime, pašaukė Aaroną ir Mirjamą. Kai juodu priėjo,
6
Jis tarė jiems: “Klausykite! Jei kas tarp jūsų yra Viešpaties pranašas , Aš jam apsireiškiu regėjime arba kalbu sapne.
7
Ne taip yra su mano tarnu Moze, kuris yra ištikimas visuose mano namuose.
8
Su juo Aš kalbuosi veidas į veidą, atvirai, o ne neaiškiais žodžiais, ir jis mato mano pavidalą. Kaip judu nebijote kalbėti prieš mano tarną Mozę?”
9
Užsirūstinęs Viešpats pasitraukė.
10
Pasitraukė ir debesis nuo palapinės. Staiga Mirjamą išbėrė raupsai, ji pabalo kaip sniegas . Aaronas , pažvelgęs į ją ir pamatęs ją apdengtą raupsais,
11
tarė Mozei: “Maldauju, mano valdove, tenepasilieka ant mudviejų ši nuodėmė , kurią padarėme per savo kvailumą.
12
Tenebūna ji kaip kūdikis, negyvas gimęs, kurio kūno dalis jau sugedus”.
13
Mozė šaukėsi Viešpaties: “Maldauju, o Dieve, išgydyk ją”.
14
Viešpats jam atsakė: “Jei jos tėvas būtų spjovęs jai į veidą, argi ji nebūtų turėjusi rausti bent septynias dienas? Tebūna atskirta septynias dienas nuo stovyklos ir paskui bus pašaukta atgal”.
15
Mirjama buvo septynias dienas atskirta nuo stovyklos , ir tauta nepajudėjo iš vietos, kol Mirjama nebuvo pašaukta atgal.
16
Po to izraelitai iškeliavo iš Haceroto ir apsistojo Parano dykumoje.