Teisėjai 10

Study

       

1 Abimelechui mirus, iškilo Dodojo sūnaus Pūvos sūnus Tola iš Isacharo giminės, kad išgelbėtų Izraelį. Jis gyveno Šamyre, Efraimo kalnuose,

2 ir teisė Izraelį dvidešimt trejus metus. Po to jis mirė ir buvo palaidotas Šamyre.

3 Po to iškilo gileadietis Jayras, kuris teisė Izraelį dvidešimt dvejus metus.

4 Jis turėjo trisdešimt sūnų, kurie jodinėjo ant trisdešimties asilų ir valdė trisdešimt miestų. Tuos miestus iki šios dienos Gileado krašte tebevadina Havot Jayru.

5 Jayras mirė ir buvo palaidotas Kamone.

6 Izraelitai darė pikta Viešpaties akivaizdoje, garbindami Baalį, Astartę ir Sirijos, Sidono, Moabo, amonitų ir filistinų dievus. Jie paliko Viešpatį ir netarnavo Jam.

7 Viešpaties rūstybė užsidegė prieš Izraelį. Jis atidavė juos į filistinų ir amonitų rankas.

8 Jie aštuoniolika metų vargino ir spaudė visus izraelitus, kurie gyveno Jordano rytuose, Gileade, amoritų šalyje.

9 Amonitai persikėlė per Jordaną į vakarus ir kariavo su Judo, Benjamino ir Efraimo giminėmis. Izraelis, patekęs į didelį vargą,

10 šaukėsi Viešpaties: “Mes Tau nusidėjome, palikdami savo Dievą ir tarnaudami Baaliui”.

11 Viešpats tarė: “Argi nespaudė jūsų egiptiečiai, amoritai, amonitai bei filistinai,

12 taip pat sidoniečiai, amalekiečiai ir midjaniečiai? Kai jūs šaukėtės manęs, Aš jus išgelbėjau iš jų rankų.

13 Tačiau jūs palikote mane ir tarnavote svetimiems dievams. Todėl daugiau nebegelbėsiu jūsų.

14 Eikite ir šaukitės tų dievų, kuriuos pasirinkote. Tegul jie išlaisvina jus iš vargų”.

15 Izraelitai atsakė Viešpačiui: “Mes nusidėjome. Daryk su mumis, ką nori, tik išgelbėk mus šiandien”.

16 Jie pašalino svetimus dievus iš savo tarpo ir tarnavo Viešpačiui. Tada Dievas pasigailėjo jų.

17 Amonitai susirinko ir pasistatė stovyklas Gileade, o izraelitai­ Micpoje.

18 Žmonės ir Gileado kunigaikščiai kalbėjosi: “Kas pradės kariauti su amonitais, tas taps visų Gileado gyventojų valdovu”.


Exploring the Meaning of Teisėjai 10      

Napsal(a) Rev. Julian Duckworth

Judges 10: Tola, Jair; Israel oppressed again.

This chapter opens by mentioning the judges Tola and Jair, who judged for twenty-three years and twenty-two years, respectively. The text gives us very little information about them, except that Jair had thirty sons, who rode on thirty donkeys and had thirty cities in the land of Gilead.

After Jair died, the people soon disobeyed the Lord, and worshipped the gods of Syria, Sidon, Moab, Philistia, and Ammon. This provoked the Lord’s anger, so He caused the Philistines and Ammonites to oppress Israel. The Ammonites first attacked the two-and-a-half tribes living on the eastern side of the Jordan, then crossed the river to attack Judah, Benjamin and Ephraim.

The people cried out to the Lord, saying that they had forsaken Him, but He told them to go to the other gods they had chosen. However, the people asked again for forgiveness, stopped worshipping foreign gods, and turned back to the Lord, so His anger toward them subsided.

*****

This chapter describes another episode in Israel’s cycle of disobedience and punishment, in which the people repeatedly turn away from the Lord when there is no leader. No matter how often we affirm our faith in the Lord, we, too, will default to our natural desires and false thinking. As we come to recognize and accept this fact of life, we can find comfort in the Lord. He understands this completely, and does not blame or punish us.

The first judge mentioned is Tola. His name means “a worm-like grub”, suggesting the idea of metamorphosis and regeneration (see Swedenborg’s work, True Christian Religion 106[2]). Tola’s father was Puah (meaning “shining”), his grandfather was Dodo (meaning “amorous, loving”), and their city was Shamir (which means “keeping the commandment”). These names bring to mind the spiritual qualities of truth, love and life in the Lord (see Swedenborg’s work, Arcana Caelestia 977).

The next judge is Jair, whose name means ”he whom God enlightens”. The number thirty (used in reference to his thirty sons and their thirty towns) means fullness or readiness. This readiness refers to our spiritual ‘remains’, or states of innocence and charity that the Lord imparts to us during childhood. These remains are essential during regeneration (Arcana Caelestia 1050).

The Philistines, soon to be a major enemy of Israel, stand for the belief in “faith alone” salvation. This way of thinking instills the idea that we will be saved if we “believe in the Lord”, regardless of our actions. “Faith alone” doctrine is present in many religious practices (see Swedenborg’s work, Doctrine of Life 4).

The people of Ammon stand for profaning what is true, by turning the truths of the Word into false ideas. We profane the truth when we claim to know what the Word teaches, but live in a way that is contrary to the Lord’s commandments (Arcana Caelestia 6348[3]).

This chapter, like many others in the book of Judges, shows Israel’s decline into chaos and evil. The two judges, Tola and Jair, provide a picture of spiritual integrity, in contrast with Israel’s oppression by the very evils they have turned to. In our regeneration, with its highs and lows, we must avoid the temptation of shallow faith by acting according to our values.

    Studovat vnitřní smysl

Přeložit: