1
Po tų įvykių Juozapas sužinojo, kad jo tėvas serga . Jis pasiėmė su savimi abu sūnus Manasą ir Efraimą.
2
Jokūbui buvo pranešta, kad ateina Juozapas , ir Izraelis sukaupė savo jėgas, ir atsisėdo lovoje.
3
Jokūbas tarė Juozapui: “Visagalis Dievas man pasirodė Lūzoje, Kanaano šalyje, ir palaimino mane,
4
ir pasakė: ‘Aš padarysiu tave vaisingą ir padauginsiu, padarysiu iš tavęs daugybę tautų ir šitą kraštą duosiu tavo palikuonims amžinon nuosavybėn’.
5
Abu tavo sūnūs , gimę Egipte pirmiau, negu aš atvykau pas tave, man priklauso. Efraimas ir Manasas priklausys man taip, kaip ir
ubenas su Simeonu.
6
O tavo vaikai, kurie gims po jų, tau priklausys. Jie bus vadinami pagal brolius savo paveldėtose dalyse.
7
Man keliaujant iš Mesopotamijos, kelyje mirė
achelė; ją palaidojau pakeliui į Efratą, kuri yra Betliejus ”.
8
Izraelis , pamatęs Juozapo sūnus , klausė: “Kas šitie?”
9
Juozapas atsakė tėvui: “Jie yra mano sūnūs , kuriuos Dievas man čia davė”. Jis sakė : “Atvesk juos prie manęs, kad juos palaiminčiau!”
10
Izraelio akys buvo aptemusios dėl senatvės, jis vos matė . Privedus juos prie jo, jis apkabinęs juos pabučiavo
11
ir tarė Juozapui: “Aš nesitikėjau pamatyti tave, o dabar štai Dievas man parodė net ir tavo vaikus!”
12
Tada Juozapas atitraukė sūnus nuo jo kelių ir nusilenkė iki žemės .
13
Po to Juozapas paėmė savo dešine Efraimą ties Izraelio kaire ir savo kairiąja Manasą ties Izraelio dešine ir juos privedė prie jo.
14
Izraelis , ištiesęs savo dešinę, uždėjo ant Efraimo galvos , nors jis buvo jaunesnysis, ir savo kairę ant pirmagimio Manaso galvos , taip padarydamas sąmoningai.
15
Ir jis laimino Juozapą: “Dievas , kurio akivaizdoje vaikščiojo mano tėvai Abraomas ir Izaokas , Dievas , kuris vedė mane per visą mano gyvenimą iki pat šios dienos,
16
angelas , kuris mane išgelbėjo iš viso pikto, tepalaimina šiuos vaikus! Tebūna jie vadinami mano vardu ir mano tėvų Abraomo ir Izaoko vardu ir jų palikuonys tedaugėja žemėje!”
17
Juozapas , pamatęs tėvą laikant dešinę ranką ant Efraimo galvos , buvo nepatenkintas. Jis paėmė savo tėvo ranką, norėdamas ją perkelti nuo Efraimo galvos ant Manaso galvos ,
18
ir tarė: “Ne taip, tėve! Šitas pirmagimis ! Padėk savo dešinę ant jo galvos ”.
19
Bet jo tėvas nesutiko ir sakė : “Aš žinau, mano sūnau, aš žinau. Jis irgi taps tauta ir bus didis. Tačiau jo jaunesnysis brolis bus didesnis už jį ir jo palikuonys taps daugybe tautų”.
20
Jis juos laimino: “Tavo vardu bus laiminama Izraelyje, kur sakys: ‘Dievas tepadaro tave kaip Efraimą ir Manasą’ ”. Taip jis pastatė Efraimą pirma Manaso.
21
Izraelis tarė Juozapui: “Aš mirsiu, bet Dievas bus su jumis ir jus parves atgal į jūsų tėvų šalį.
22
Be to, aš daviau tau viena dalimi daugiau negu tavo broliams, kurią atėmiau iš amoritų savo kardu ir savo lanku”.