Genesis 17

Study

       

1 Kai Abromas buvo devyniasdešimt devynerių metų amžiaus, Viešpats pasirodė Abromui ir tarė: “Aš esu Dievas Visagalis, vaikščiok mano akivaizdoje ir būk tobulas.

2 Aš sudarysiu sandorą su tavimi ir labai padauginsiu tavo palikuonis”.

3 Abromas puolė kniūbsčias, o Dievas kalbėjo:

4 “Štai manoji sandora su tavimi: tu tapsi daugelio tautų tėvu,

5 todėl nebesivadinsi Abromu, bet tavo vardas bus Abraomas, nes Aš tave padariau daugelio tautų tėvu.

6 Ir padarysiu tave nepaprastai vaisingą. Iš tavęs kils tautos ir karaliai.

7 Aš patvirtinsiu sandorą tarp savęs ir tavęs bei tavo palikuonių kaip amžiną sandorą, kad būčiau Dievas tau ir tavo palikuonims po tavęs.

8 Aš duosiu tau ir tavo palikuonims žemę, kurioje dabar esi ateivis, visą Kanaano žemę amžinai nuosavybei ir būsiu jiems Dievas”.

9 Toliau Dievas sakė Abraomui: “Laikyk mano sandorą tu ir tavo palikuonys po tavęs per kartų kartas.

10 Šita yra mano sandora, kurios jūs privalote laikytis. Kiekvienas vyras tarp jūsų bus apipjaustytas!

11 Jūs apipjaustysite savo kūną, ir tai bus tarp manęs ir jūsų esančios sandoros ženklas.

12 Kiekvienas berniukas aštuonių dienų tarp jūsų bus apipjaustytas: gimęs namuose ar iš svetimšalio nupirktas, kuris nėra iš tavo palikuonių.

13 Kas gimsta tavo namuose ir ką nusiperki už savo pinigus, tas turi būti apipjaustytas. Ir mano sandora jūsų kūne bus amžina sandora.

14 O neapipjaustytas vyras bus išnaikintas iš savo tautos, nes jis sulaužė mano sandorą”.

15 Dievas toliau sakė Abraomui: “Savo žmonos Sarajos nebevadink Saraja, bet Sara bus jos vardas.

16 Aš ją palaiminsiu ir tau duosiu iš jos sūnų. Aš ją taip laiminsiu, kad iš jos kils tautos ir tautų karaliai”.

17 Tada Abraomas puolė veidu į žemę, juokėsi ir sakė savo širdyje: “Ar šimtamečiui begali kas gimti ir ar Sara, sulaukusi devyniasdešimties metų amžiaus, begali gimdyti?”

18 Abraomas tarė Dievui: “Kad nors Izmaelis gyventų Tavo akivaizdoje!”

19 Bet Dievas atsakė: “Tikrai tavo žmona Sara pagimdys tau sūnų ir tu jį pavadinsi Izaoku! Aš sudarysiu su juo amžiną sandorą ir su jo palikuonimis.

20 Ir dėl Izmaelio Aš išklausiau tave! Aš jį palaiminau ir padarysiu jį vaisingą, ir nepaprastai padauginsiu: jis bus dvylikos kunigaikščių tėvas, ir padarysiu iš jo didelę tautą.

21 Tačiau savo sandorą sudarysiu su Izaoku, kurį Sara pagimdys tau šiuo laiku kitais metais”.

22 Baigęs kalbėti su juo, Dievas pasišalino.

23 Tada Abraomas ėmė savo sūnų Izmaelį ir visus vyrus, jo namuose gimusius ir už pinigus įsigytus, ir apipjaustė jų kūnus tą pačią dieną, kaip Dievas jam buvo sakęs.

24 Abraomas buvo apipjaustytas devyniasdešimt devynerių metų,

25 o jo sūnus Izmaelis­trylikos metų.

26 Tą pačią dieną buvo apipjaustytas Abraomas ir jo sūnus Izmaelis.

27 Ir visi jo namų vyrai, gimusieji jo namuose ir už pinigus įsigytieji, buvo apipjaustyti kartu su juo.

  

Exploring the Meaning of Genesis 17      

Napsal(a) Emanuel Swedenborg

Here are some excerpts from Swedenborg's "Arcana Coelestia" that help explain the inner meaning of this chapter:

AC 1985. The subject here treated of is the union of the Lord’s Divine Essence with the Human Essence, and of the Human Essence with the Divine Essence; and also the conjunction of the Lord, through the Human Essence, with the human race.

AC 1986. Jehovah was manifested to the Lord in His Human (verse 1). Foretelling the union (verses 2, 3); namely, of the Divine with the Human, and of the Human with the Divine (verses 4, 5). And that all good and truth is from Him (verse 6). The conjunction of the Divine with the human race would thus be effected through Him (verse 7). And the heavenly kingdom would be His, which He would give to those who should have faith in Him (verses 8, 9). But man must first remove his loves and their foul cupidities, and so be purified; this is what was represented and is signified by circumcision (verses 10, 11). Thus conjunction would be effected, both with those who are within the church, and with those who are without it (verse 12).

[2] Purification must by all means precede; otherwise there is no conjunction, but condemnation; and yet after all the conjunction cannot take place except in man‘s impurity (verses 13, 14). The union of the Human Essence with the Divine Essence, or of truth with good, is foretold (verses 15 to 17). Also conjunction with those who are in the truths of faith, namely, as with those who are of the celestial church, so with those who are of the spiritual church (verses 18, 19). And that the latter also would be imbued with the goods of faith (verse 20). In conclusion, these things will be effected through the union in the Lord of the Human Essence with the Divine Essence (verse 21). The end of the prediction (verse 22). It was so to be done, and it was so done (verses 23 to 27).

    Studovat vnitřní smysl

Přeložit: