Išėjimas 31

Study

       

1 Ir Viešpats kalbėjo Mozei:

2 “Aš pašaukiau vardu Hūro sūnaus Ūrio sūnų Becalelį iš Judo giminės

3 ir jį pripildžiau Dievo dvasios, išminties, sumanumo, pažinimo ir amato išmanymo,

4 kad sugebėtų viską padaryti iš aukso, sidabro, vario,

5 brangių akmenų ir medžio.

6 Daviau jam padėjėją Ahisamako sūnų Oholiabą iš Dano giminės; kiekvienam daviau išmintį padaryti viską, apie ką tau kalbėjau.

7 Jie padarys Susitikimo palapinę, Liudijimo skrynią, jos dangtį ir visus palapinės reikmenis:

8 stalą su jo priedais, gryno aukso žvakidę su jos priedais, aukurus smilkymui

9 ir deginamosioms aukoms bei visus jų reikmenis, praustuvę su jos stovu,

10 tarnavimo apdarus ir šventus drabužius kunigui Aaronui ir jo sūnums, kad būtų man kunigais,

11 patepimo aliejų, kvepiančius smilkalus šventyklai­viską, ką tau įsakiau, jie padarys”.

12 Viešpats toliau kalbėjo Mozei:

13 “Kalbėk izraelitams: ‘Privalote laikytis sabato, nes tai yra ženklas tarp manęs ir jūsų kartų kartoms, kad žinotumėte, jog Aš esu Viešpats, kuris jus pašventinu.

14 Laikykitės sabato, nes jis šventas; kas jį suterš, turi mirti. Kas dirbs tą dieną, bus išnaikintas iš savo tautos.

15 Šešias dienas dirbsite, o septintoji diena yra sabatas­poilsis, pašvęstas Viešpačiui. Kiekvienas, kuris dirbs sabato dieną, turi mirti.

16 Izraelitai privalo laikytis sabato per visas savo kartas kaip amžinos sandoros

17 tarp manęs ir Izraelio vaikų. Nes Viešpats per šešias dienas sukūrė dangų ir žemę, o septintąją dieną ilsėjosi ir atsigaivino’ ”.

18 Baigęs kalbėti, Viešpats davė Mozei ant Sinajaus kalno dvi akmenines liudijimo plokštes, parašytas Dievo pirštu.


Exploring the Meaning of Išėjimas 31      

Napsal(a) Emanuel Swedenborg

Arcana Coelestia 10326. The subject treated of in this chapter in the internal sense is, first, the setting up of a representative church with those who are in the good of love to the Lord and in the good of faith in Him. This is signified by the things summarily enumerated as to be made by Bezalel of the tribe of Judah and Aholiab of the tribe of Dan. Afterward the subject treated of is the conjunction of the Lord with this church by means of representatives. This is signified by the sabbath which was to be kept holy.